Santrauka
Paveldima nuosavybė, valdoma žemė arba ūkio turtas. Terminas vartojamas apie žemę kaip paveldimą ir dovanotiną turtą, kurį šeimos laikė savo nuosavybe. Vartojimo laiko nuoroda: 1557 metai.
Žodis ir formos
Pagrindinė forma: veldėmė.
Vartojamos formos: veldėme.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 `Veldėmė` šiame tekste reiškia paveldimą žemės nuosavybę. | c-002 c-001 | |
| t-004 Veldėme laikytas gyvenimas ir gruntas, įgytas darbu ir galėtas dovanoti kaip savas daiktas. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Veldėmė šiame tekste reiškia paveldimą žemės nuosavybę.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Dar Zigmantas III DLK, Augustu vadinamas, metuose 1557 savo valsčionų^1034 įstatymuose sako: „Lig šiol dar negal iš galvos lietuviams to iškulti, kurie vis taria^1035 , jog žemė esanti jų veldėme, kurios niekas nuo jų negalįs atimti neigi niekam dovanoti kaipo jų pelną.“
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Veldėmė šiame tekste reiškia paveldimą žemės nuosavybę.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Pirma žemė, arba gruntas, visuomenis buvo, ir, kurs kame buvo pragyvenęs, girios vidury namą sau pastrūnijęs, dirvas apsukui praplėšęs ir pievas praskynęs, tas tokį savo gyvenimą ir gruntą, tam gyvenimui priderantį, turėjo už savo veldėmę^1033 ir galėjo kaip tinkamas dovanoti kaip kokį daiktą, kurį būt savo nuopelnu įgijęs.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- Tiksli teisinė forma kinta pagal tekstą, bet nuosavybės ir paveldėjimo reikšmė aiški.