Ilgainiui lietuvius Vokiečių ordino valstybėje (vėliau pasivadinusioje Prūsijos hercogija, o dar vėliau – Prūsijos karalija) pradėta vadinti lietuvininkais, o jų žemes – Prūsų Lietuva arba Mažąja Lietuva (visa kita Lietuva vėliau – atrodo, XIX a. Beje, ne visi klaipėdiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)).
Ilgainiui lietuvius Vokiečių ordino valstybėje (vėliau\npasivadinusioje Prūsijos hercogija, o dar vėliau – Prūsijos karalija) pradė-\nta vadinti lietuvininkais, o jų žemes – Prūsų Lietuva arba Mažąja Lietu-\nva (visa kita Lietuva vėliau – atrodo, XIX a. – pradėta vadinti Didžiosios\nLietuvos vardu).
Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietu- vos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai. Beje, ne visi klaipė- diškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)). Pagrindiniai Lietuvos istorijos metmenys Taigi, bendriausias Lietuvos istorijos modelis būtų toks: tarp miškingosios Rytų Europos priešistorinių archeologinių kultūrų 3–2 tūkstančiai metų prieš Kristų atsirado baltų kultūra.