Santrauka
Patys lietuviai tada apseidavo iš viso be jokio rašto. Ypač skirtingai ji ėmė plėtotis Lietuvoj, kai nuo XIV amžiaus pabaigos ji pasidarė valstybine rašto kalba, kai ja buvo rašoma daugumas raštų ne tik valstybės, bet ir Bažnyčios reikalams.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vidaus valstybės reikaluose lietuviai rašto nevartojo net iki XIV a. pabaigos. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vidaus valstybės reikaluose lietuviai rašto nevartojo net iki XIV a. pabaigos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Patys lietuviai tada apseidavo iš viso be jokio rašto. Valstybėje vidaus reikalams raštas nebuvo vartojamas net iki XIV amžiaus pabaigos. O kai valstybės gyvenime pradėjo vartoti raštą, jį pasiskolino iš kitų. Pirmieji Lietuvos raštai buvo įvairūs laiškai į užsienį ir sutartys su svetimomis valstybėmis. Kai būdavo koks reikalas su Vakarais, būdavo rašoma lotyniškai, o kartais ir vokiškai; kai būdavo koks reikalas su Rytais, būdavo rašoma rytų slavų var- tojamąja rašto kalba.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |