Santrauka
Liublinas šiame šaltinyje minimas ir kaip 1386 m. Jogailos išrinkimo Lenkijos karaliumi vieta, ir kaip 1569 m. erdvė, kur galutinai nustatyti abiejų tautų valstybiniai santykiai. Šiame šaltinyje Liublino unija taip pat žymi naujo Lietuvos istorijos laikotarpio pradžią.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1386 m. Jogaila nuvyko į Liubliną ir ten buvo išrinktas Lenkijos karaliumi. |
| t-002 XIV a. Liublino gatvės buvo siejamos su gotikos rūmais, apsuptais aukštų sienų. |
| t-003 1569 m. Liubline lenkai reikalavo visiško Lietuvos ir Lenkijos sujungimo, o lietuviai siekė abiejų valstybių savarankiškumo. |
| t-004 Liubline stovyklininkas Pavlikas keitė lietuviškas monetas į lenkiškas, kad pinigai būtų pasiųsti į Leipcigą. |
| t-005 Iš Liublino seimo į Vilnių atvykęs karalius ėmėsi reikalų su totoriais. |
| t-006 Liublino seimas unijos klausimui spręsti susirinko 1569 m. sausio 10 d. |
| t-007 Krokuvos ir Liublino gatvės buvo siejamos su gotikos rūmais ir aukštomis sienomis. |
| t-008 Kojalavičius džiaugėsi Liublino unijoje įvykusia santaika. |
| t-009 1569 m. Liubline galutinai nustatyti abiejų tautų tarpusavio valstybiniai santykiai. |
| t-010 1432 m. pradžioje, stringant lenkų ir lietuvių deryboms, Jogaila stovėjo Liubline, o Švitrigaila su kryžiuočių atstovais buvo Brastoje. |
| t-011 Kojalavičius džiaugėsi Liublino unijoje įvykusia santaika. |
| t-012 Vasarį stovyklininkas Pavlikas Liubline keitė lietuviškas monetas į lenkiškas, kad pinigai būtų išsiųsti į Leipcigą. |
| t-013 Liublinas Vladislovo Lokietkos laikais, 1317 m., ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises. |
| t-014 Iš Liublino seimo į Vilnių atvykęs karalius ėmėsi reikalų su totoriais. |
| t-015 Lenkai siekė ginklu atsiimti iš rusų Liubliną, kurio buvo netekę prieš penkiasdešimt septynerius metus. |
| t-016 Karalius Olbrachtas su broliu karalaičiu Zigmantu išvyko į Liubliną prieš abiejų šalių ponų suvažiavimą Parčeve. |
Ryšiai
- Buvo kelionės vieta: Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)
- Puolė Liubliną: Lietuviai