Liublinas

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Valkaviske Lenkijos pasiuntinių sutiktas (1386.I.12), Jogaila nuvyko į kilmingųjų seimą Liubline, kur buvo išrinktas Lenkijos karaliumi (II.2).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Kaip Varšuvos seime\n(1563—4 m.), taip ir Liubline lenkai reikalavo visiško abiejų vals-\ntybių sujungimo, o lietuviai atsivežė savo projektus, reikalaudami,\nkad abidvi valstybės pasiliktų savarankiškos. Po ilgokų derybų,\nper kurias vienų kitiems buvo pasakyta daug karčių žodžių,\nlietuviai staiga nutraukė derybas ir išvažiavo iš Liublino (kovo\n1 d.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Po šitų reformų Lietuvos valstybės aparatas pasidarė jau\ntoks pat, koks jis buvo ir Lenkijoje, ir Lietuvos bajorijos tei-\nsės buvo visiškai sulygintos su Lenkijos bajorų teisėmis. Su-\nvienodinus valstybes, iš vienos pusės, unijos klausimas turėjo\npalengvėti, nes dvi vienodai organizuotas valstybes yra lengviau\nsujungti; iš kitos pusės, gavus visas teises, sumažėjo Lietuvos\nbajorijos noras susijungti su Lenkija, nes unija tuo atžvilgiu\njau nebegalėjo nieko naujo duoti. Bet vis dėlto pasiliko svar-\nbiausias į uniją traukiąs veiksnys — nebaigtas karas su Maskva.\nDėl to bajorija ir toliau reikalavo išspręsti unijos klausimą ir\nsušaukti tam reikalui specialų seimą, kurs pagaliau susirinko\n1569 m. sausio 10 d.\n**Liublino seimo eiga ir unijos aktas.** Kaip Varšuvos seime\n(1563—4 m.), taip ir Liubline lenkai reikalavo visiško abiejų vals-\ntybių sujungimo, o lietuviai atsivežė savo projektus, reikalaudami,\nkad abidvi valstybės pasiliktų savarankiškos.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1432 m. pradžioje derybos tarp lenkų ir lietuvių strigo (tuo metu Jogaila sto- vėjo Liubline, Švitrigaila su kryžiuo- čių atstovais - Brastoje). Gegužės 15 d.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1432 m. pradžioje derybos tarp lenkų ir lietuvių strigo (tuo metu Jogaila sto- vėjo Liubline, Švitrigaila su kryžiuo- čių atstovais - Brastoje). Gegužės 15 d.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

**Liublino seimo eiga ir unijos aktas.** Kaip Varšuvos seime\n(1563—4 m.), taip ir Liubline lenkai reikalavo visiško abiejų vals-\ntybių sujungimo, o lietuviai atsivežė savo projektus, reikalaudami,\nkad abidvi valstybės pasiliktų savarankiškos.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tad Koja­ lavičiui, kuris iš esmės terašė gražia, klasikine lotynų kalba pasi­ skaitymų knygą, Lietuvos ir Lenkijos politiniai skirtumai nebe­ buvo tokie ryškus kaip Stryjkovskiui. Jis džiaugėsi ir Liublino unijoje «įvykusia santaika»^30. Kojalavičiui, išleidusiam I-jį tomą beveik 70 metų po Stryjkovskio, Lietuvos ir Lenkijos skirtumai gerokai buvo niveliavęsi^31.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Po\nto santarvė su rusais atitraukė lietuvius nuo žygių į\n181\n\n## Puslapis 180\n\n1302 m eta i\nK a as ta rp\nlen k ų ir\nrusų,\nk u rie m s lie tu ­\nv ia i ein a į p a g a lb ą ir\nk u rie su m u ša m i\nPrūsiją ir Livoniją. Mat len­\nkai ginklu stengėsi iš rusų at­\nsiimti Liubliną, kurio buvo\nnetekę prieš penkiasdešimt\nseptynerius metus. Abi pusės\nsutelkė šiam karui didžiules\nkariuomenes, ypač rusai, ku­\nrie pagalbon buvo pasikvietę skitus ir lietuvius.