Liublinas

Santrauka

Liublinas šiame šaltinyje minimas ir kaip 1386 m. Jogailos išrinkimo Lenkijos karaliumi vieta, ir kaip 1569 m. erdvė, kur galutinai nustatyti abiejų tautų valstybiniai santykiai. Šiame šaltinyje Liublino unija taip pat žymi naujo Lietuvos istorijos laikotarpio pradžią.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1386 m. Jogaila nuvyko į Liubliną ir ten buvo išrinktas Lenkijos karaliumi.		c-002
t-002 1569 m. Liubline galutinai nustatyti abiejų tautų tarpusavio valstybiniai santykiai.		c-001
t-003 Kaip Varšuvos seime (1563—4 m.), taip ir Liubline lenkai reikalavo visiško abiejų valstybių sujungimo, o lietuviai atsivežė savo projektus, reikalaudami, kad abidvi valstybės pasiliktų savarankiškos.		c-003
t-004 Po ilgokų derybų, per kurias vienų kitiems buvo pasakyta daug karčių žodžių, lietuviai staiga nutraukė derybas ir išvažiavo iš Liublino (kovo 1 d.).		c-004
t-005 1569 m. lietuvių ir lenkų delegacijos nuo vasario derėjosi Liubline susirinkusio Lenkijos seimo akivaizdoje.		c-005
t-006 Kojalavičius džiaugėsi Liublino unijoje įvykusia santaika.		c-006
t-007 Liublinas Vladislovo Lokietkos laikais, 1317 m., ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises.		c-007
t-008 Krokuvos ir Liublino gatvės buvo siejamos su gotikos rūmais ir aukštomis sienomis.		c-008
t-009 Po tokių sostinės apsaugos priemonių karalius, į Vilnių atvykęs iš Liublino seimo, ėmėsi reikalų su totoriais.		c-009
t-010 Jo karališkajai didenybei vykstant į Solcą, į pono Lietu vos pataurininkio vestuves, būdamas Liubline, išleidau lie tuviškoms monetoms 7 flor., 4 grašius, 2 liet.		c-010
t-011 Liubline stovyklininkas Pavlikas keitė lietuviškas monetas į lenkiškas, kad pinigai būtų pasiųsti į Leipcigą.		c-011

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1569 m. Liubline galutinai nustatyti abiejų tautų tarpusavio valstybiniai santykiai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

1569 metais Liubline « abiejų tautų » galutinai nustatyti tarpu saviai valstybiniai santykiai, lygiai kaip ir įkandin prasidedąs periodas bendrų renkamųjų valdovų, kurių kiekvienas tapdavo ir didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, nepaliko be neigiamų pasėkų atskiros Lietuvos valstybinės sąmonės lauke. Prisiimdami lenkų kultūrą ir kalbą, Lietuvos kilmingieji lenkėjo ir sąmonės atžvilgiu. Tai buvo ilgametis procesas nuo Vazų dinastijos laikų, be šuolių ir netikėtinumų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1386 m. Jogaila nuvyko į Liubliną ir ten buvo išrinktas Lenkijos karaliumi.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Valkaviske Lenkijos pasiuntinių sutiktas (1386.I.12), Jogaila nuvyko į kilmingųjų seimą Liubline, kur buvo išrinktas Lenkijos karaliumi (II.2).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Kaip Varšuvos seime (1563—4 m.), taip ir Liubline lenkai reikalavo visiško abiejų valstybių sujungimo, o lietuviai atsivežė savo projektus, reikalaudami, kad abidvi valstybės pasiliktų savarankiškos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Kaip Varšuvos seime (1563—4 m.), taip ir Liubline lenkai reikalavo visiško abiejų vals- tybių sujungimo, o lietuviai atsivežė savo projektus, reikalaudami, kad abidvi valstybės pasiliktų savarankiškos. Po ilgokų derybų, per kurias vienų kitiems buvo pasakyta daug karčių žodžių, lietuviai staiga nutraukė derybas ir išvažiavo iš Liublino (kovo 1 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Po ilgokų derybų, per kurias vienų kitiems buvo pasakyta daug karčių žodžių, lietuviai staiga nutraukė derybas ir išvažiavo iš Liublino (kovo 1 d.).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Po ilgokų derybų, per kurias vienų kitiems buvo pasakyta daug karčių žodžių, lietuviai staiga nutraukė derybas ir išvažiavo iš Liublino (kovo 1 d.). Bet šitas jų žingsnis nepasibaigė geruoju: jiems išvažia- vus, lenkai išreikalavo iš karaliaus raštų, kuriais Palenkė, Vo- luinė, Braclavo ir Kijevo žemės buvo prijungiamos prie Lenkijos Lenkai jau seniai geidė tų žemių ir tvirtino, kad jos kadaise priklausiusios Lenkijai (iš tikro dėl Palenkės ir Voluinės kadaise tarp lietuvių ir lenkų ėjo ginčai, bet kitos sritys niekad nie- ko bendro nebuvo turėjusios su lenkais).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 1569 m. lietuvių ir lenkų delegacijos nuo vasario derėjosi Liubline susirinkusio Lenkijos seimo akivaizdoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1569 m. lietuvių ir lenkų delegacijos nuo vasario derėjosi Liubline susirinkusio Lenkijos seimo akivaizdoje. Lietuviai pateikė savo – dviejų lygiateisių valstybių sąjungos – projektą, o lenkai siekė

2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 65 prijungti Lietuvą. Nesusitarus Lietuvos delegacija kovo 1 dieną išvyko iš Liublino.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Kojalavičius džiaugėsi Liublino unijoje įvykusia santaika.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jis džiaugėsi ir Liublino unijoje «įvykusia santaika»^30. Kojalavičiui, išleidusiam I-jį tomą beveik 70 metų po Stryjkovskio, Lietuvos ir Lenkijos skirtumai gerokai buvo niveliavęsi^31.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Liublinas Vladislovo Lokietkos laikais, 1317 m., ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises.