Lietuvos istorijos žinių bazė

Aisčiai

LaikotarpisXXXXI1936–2000

Santrauka

Jis juos vadina aisčiais (aestii, aestiorum gentes). Visi aisčiai, pagal kalbos tarmę, kalbininkų skirstomi į tris grupes — prūsus, lietuvius ir latvius.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Tacitas veikale „Germania“ mūsų krašto gyventojus vadino aisčiais.c-001
t-002 Visi aisčiai, pagal kalbos tarmę, kalbininkų skirstomi į tris grupes — prūsus, lietuvius ir latvius.c-002
t-003 Senovės aisčių religija Visi aisčiai, pagal kalbos tarmę, kalbininkų skirstomi į tris grupes — prūsus, lietuvius ir latvius.c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Tacitas veikale „Germania“ mūsų krašto gyventojus vadino aisčiais.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pirmutinis mūsų krašto gyventojus mini pirmojo amžiaus galo romėnų rašytojas Tacitas savo veikale „Germania”. Jis juos vadina aisčiais (aestii, aestiorum gentes).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Visi aisčiai, pagal kalbos tarmę, kalbininkų skirstomi į tris grupes — prūsus, lietuvius ir latvius.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Visi aisčiai, pagal kalbos tarmę, kalbininkų skirstomi į tris grupes — prūsus, lietuvius ir latvius.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Senovės aisčių religija Visi aisčiai, pagal kalbos tarmę, kalbininkų skirstomi į tris grupes — prūsus, lietuvius ir latvius.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Senovės aisčių religija**

Visi aisčiai, pagal kalbos tarmę, kalbininkų skirstomi į tris grupes — prūsus, lietuvius ir latvius. Tarminiai kalbos skirtumai tarp jų istorinių laikų pradžioje dar buvo nežymūs.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

ObjektaiTemos

Atgalinės Nuorodos