Santrauka
Vietiniai ponai, valdovai ar žemaičių krašto kilmingieji. Terminas aiškinamas kaip lietuvių kalbos nesuprantančių prašaleičių vartotas vietinių ponų pavadinimas, siejamas su Žemaičių krašto valdžia. Vartojimo laiko nuoroda: 9 amžius; 890 metai.
Žodis ir formos
Pagrindinė forma: žiuponai.
Vartojamos formos: žiuponais.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Žiuponais prašaleičiai vadino lietuvių sau ponus, kurie IX amžiuje randami Žemaičių krašte. | c-002 c-001 | |
| t-004 Žodis siejamas su Žemaičių krašto politine sandara ankstyvaisiais viduramžiais. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Žiuponais prašaleičiai vadino lietuvių sau ponus, kurie IX amžiuje randami Žemaičių krašte.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Kitas raštininkas sako: „Tie sau ponai, turėdami ne tiktai vieną sodą^1029 , bet vieną patį vergą, vadinos rykiais, arba karaliais.“
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žiuponais prašaleičiai vadino lietuvių sau ponus, kurie IX amžiuje randami Žemaičių krašte.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Prašaleičiai, nepermanydami lietuvių kalbos, vadino tuos sau ponus žiuponais^1026 , kurie jau 9 amžiuje yra randami Žemaičių krašte, kaipogi keleivis, gimimo anglas, 890 metuose gimus Kristui buvęs Žemaičiuose, taip rašo: „Žemaičiuose yra daugybė ypatingų rykių, arba valdžionų^1027 , kurie pilyse gyvena ir tarp savęs viens su kitu kariauja, patys geria nugeižėjusį^1028 kumelės pieną, o svietas midų.“
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- Autorius jį pateikia kaip svetimųjų vartotą vardą, bet iš konteksto aišku, kad tai vietinių valdžios žmonių pavadinimas.