Santrauka
1348 m. ordinas surengė didelį žygį į Lietuvą, o grįžtančiai jo kariuomenei prie Strėvos upės kelią pastojo Algirdas su Kęstučiu. Ordinas vėliau išgarsino šį susidūrimą kaip nepaprastai didelę pergalę, tačiau šaltinis pabrėžia, kad toks laimėjimo vaizdas buvo išpūstas.
Laikotarpis ir datos
- Laikotarpis: 1348 m.
- Periodas: viduramžiai
- Amžius: XIV a.
Dalyviai ir vaidmenys
- Algirdas ir Kęstutis: lietuvių kariuomenės vadai
- ordinas: surengė žygį į Lietuvą
- kryžiuočiai: traukdamiesi susikovė prie Strėvos upės
Eiga
Atsilygindamas už ankstesnius puolimus, ordinas surengė didelį žygį į Lietuvą, niokojo kraštą ir pasiekė Žiežmarius. Grįžtančiai kariuomenei prie Strėvos upės kelią pastojo Algirdas su Kęstučiu.
Rezultatas
Kryžiuočiams pavyko pasprukti, tačiau jų pasiskelbtas nepaprastai didelės pergalės pasakojimas šaltinyje aiškiai nuvertinamas kaip išpūstas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-007 Lietuvių kariuomenė prie Strėvos upės pavijo grįžtantį priešą po Ordino niokojimų. | c-001 | |
| t-008 1348 m. vasario 2 d. Strėvos kautynės tikriausiai vyko ties Žiežmarių brasta, kur lietuviai priešą puolė ietimis, o rusų daliniai šaudė lankais. | c-002 | |
| t-009 Vygando kronika Strėvos mūšį sieja su lietuvių ir rusų kariuomenės susidūrimu su grįžtančiomis Ordino pajėgomis prie Strėvos upės. | c-003 | |
| t-010 Strėvos mūšis, nors ir nuostolingas, prisidėjo prie galingo Ordino spaudimo atremimo. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lietuvių kariuomenė prie Strėvos upės pavijo grįžtantį priešą po Ordino niokojimų.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
ten Ordino maršalo įsakymu su negirdėtų žiaurumu plėšė, degino, žudė abiejų lyčių senus ir jaunus žmones, o jų žemę 7 dienas naikino ugnimi. Niokotos galbūt plačiosios Semeliškių, Aukštadvario, artimesnės Trakų ir kt. apylinkės. Atgal grįžtantį priešą prie Strėvos upės pavijo Lietuvos kariuomenė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1348 m. vasario 2 d. Strėvos kautynės tikriausiai vyko ties Žiežmarių brasta, kur lietuviai priešą puolė ietimis, o rusų daliniai šaudė lankais.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mūšis 1348 m. vasario 2 d. kautynės ko gero įvyko prie kelio Trakai-Strėvininkai- Kaunas, matyt, ties Žiežmarių brasta. Mūšyje, pirmiausia jo pradžioje, kaip pa- žymi kronikininkas Vygandas, lietuviai priešą atakavo svaidomosiomis ietimis, o Lietuvos kariai rusai šaudydami iš lankų. Daug ordino brolių žuvo, tarp jų Gdan- sko komtūras, Sembos vyskupo teisėjas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vygando kronika Strėvos mūšį sieja su lietuvių ir rusų kariuomenės susidūrimu su grįžtančiomis Ordino pajėgomis prie Strėvos upės.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
„[1348 m. Ordino] maršalas brolis Zygfridas iš Da[he]nfeldo ir didysis komtūras brolis Vinrichas iš Kniprodės dalyvavo mūšyje prie Strėvos, narsiai kaudamiesi. Dieną prieš [Šventojo] Pauliaus Atsivertimo šventę [sausio 24 d.] jie įėjo į [stabmeldžių] žemę, kur pagal maršalo įsakymą abiejų lyčių stabmeldžiai - jauni ir seni - buvo žudomi, o kraš- tas ugnimi išdegintas. O [lietuvių] karalius sušaukė didelę kariuomenę, kurioje dalyvauti buvo pašaukti rusai iš Vladimiro, iš Brastos, iš Vitebsko, iš Smolensko ir Polocko, ir t. t. Jie vejasi grįžtantį maršalą. Ir atsitiko Marijos Įvesdinimo dieną [1348 m. vasario 2 d. J, kad vienu metu [suėję] prie Strėvos upės susiremia mirtiname mūšyje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Strėvos mūšis, nors ir nuostolingas, prisidėjo prie galingo Ordino spaudimo atremimo.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Taigi Strėvos mūšis, kad ir patyrus nuos- tolių, įnešė savo indėlį atremiant galingą Ordino spaudimą plataus Lietuvos gyny- binio karo sąlygomis. Pasak J. Jakšto ir A. Šapokos, Ordino laimėjimas Strėvos mū- šyje buvo tik toks, kad kryžiuočiai sugebėjo pasprukti; jokių didesnių padarinių jis ne- turėjo. O paskelbti pasauliui apie didžiausią laimėjimą Ordinui buvo naudinga: tai impo- navo Europos riteriams ir vis daugiau jų vi- liojo į talką Ordinui žygiuose prieš Lietuvą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |