Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
6 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Iš Lenkijos jo kariuomenė buvo išvyta, ir netrukus buvo padarytos vienerių metų paliaubos. Jogaila su Vytautu apkaltino Vaclovą šališkumu ir, pratęsę paliaubas su ordinu iki 1410 m. šv. Užtat Vytautui vėliau pasisekė padaryti paliaubų sutartį su livoniške ordino šaka, ir ji nedalyvavo netrukus įvykusiame didžiame Tanenbergo mūšyje.
Patikrinti teiginiai
1409 m. Ordino kariuomenė buvo išvyta iš Lenkijos, o netrukus sudarytos vienerių metų paliaubos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Ordinas nesiskubino į Žemaičius, bet pirmučiausia puolė Lenkiją (1409 m.). Iš Lenkijos jo kariuomenė buvo išvyta, ir ne- trukus buvo padarytos vienerių metų paliaubos. Paliaubų metu susitarta pavesti ginčą išspręsti imperatoriui Vaclovui.
Lenkų atstovas pasakė, kad lenkai naktį gavo telefonogramą apie karo paliaubas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lenkas pirmiausiai pasakė, kad jie naktį gavę telefonogramą apie karo paliaubas. Kpt. Ignatavičius nurodė, kad Lietuvos kariuomenė irgi gavo tokią pat telefonogramą. [...] Tada pašnekesys užsimezgė dėl anos dienos mūšio.
Spalio 6 d. prasidėjo paliaubos, per kurias lenkai slapta pergrupavo ir papildė savo pajėgas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Spalio 6 d. prasideda paliaubos.\n\nLenkai per derybų laiką slapta pergru-\npavo savo pajėgas, gausiai jas papildė ir\npasirengė pulti Lietuvą ties Seinais ir Kap-\nčiamiesčiu.
Vytautas sudarė paliaubų sutartį su livoniškąja Ordino šaka, todėl ji nedalyvavo Tanenbergo mūšyje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Užtat Vytautui vėliau pasisekė padaryti paliaubų sutartį su\nlivoniške ordino šaka, ir ji nedalyvavo netrukus įvykusiame di-\ndžiame Tanenbergo mūšyje.
Ivanas atsakė Vasilijui Zaborovskiui, kad paliaubos nedraudžia jam statyti pilių prie Usviatų ir Ūlos.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
P rie U sviatų ir D auguvos b ei Ū los san tak o je p astatę įtvirtinim us, jie plėšė kaim ynin es žem es, o k a rtą b an d ė užgrobti V oro- n ečo pilį, tiesa, nesėkm ingai. V asiliju i Z aborovskiui, k u ris k araliau s v a rd u n u sisk u n d ė dėl d arom ų skriaudų, Iv an as atsakė, k ad U sviatai bei Ū la jo rankose, k ad čia staty ti pilis jam v isai n ed rau d žia paliaubos, o V orone- čą k araliau s žm onės p astatė p aliau b ų m etu, ir dėl to k ariai k etin ę jį užim ti. N eg alėd am as rasti tiesos nei p er laiškus, n ei p e r pasiuntinius, k araliu s p arag in o gretim ų pilių seniūnus p u ld in ėti m ask v ėn ų žem es.
Jau derybų metu lenkų karo jėgos, nepaisydamos paliaubų, veržėsi Vilniaus link, tarytum ten būtų buvę rusų bolševikų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
**Želigovskio smurtas.** Jau derybų metu lenkų karo jėgos, nepaisydamos paliaubų, veržėsi Vilniaus link, tarytum ten būtų buvę rusų bolševikų. Lenkų vyriausybė apsimetė nieko apie tai nežinanti ir siūlė toliau tęsti derybas Varėnoj, nepabaigtiems klausimams išspręsti.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 3 | 3 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 1 |