1409 m. Ordino kariuomenė buvo išvyta iš Lenkijos, o netrukus sudarytos vienerių metų paliaubos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 140
Ordinas nesiskubino į Žemaičius, bet pirmučiausia puolė Lenkiją (1409 m.). Iš Lenkijos jo kariuomenė buvo išvyta, ir ne- trukus buvo padarytos vienerių metų paliaubos. Paliaubų metu susitarta pavesti ginčą išspręsti imperatoriui Vaclovui.
Lenkų atstovas pasakė, kad lenkai naktį gavo telefonogramą apie karo paliaubas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 205
Lenkas pirmiausiai pasakė, kad jie naktį gavę telefonogramą apie karo paliaubas. Kpt. Ignatavičius nurodė, kad Lietuvos kariuomenė irgi gavo tokią pat telefonogramą. [...] Tada pašnekesys užsimezgė dėl anos dienos mūšio.
Spalio 6 d. prasidėjo paliaubos, per kurias lenkai slapta pergrupavo ir papildė savo pajėgas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 203
Spalio 6 d. prasideda paliaubos.\n\nLenkai per derybų laiką slapta pergru-\npavo savo pajėgas, gausiai jas papildė ir\npasirengė pulti Lietuvą ties Seinais ir Kap-\nčiamiesčiu.
Vytautas sudarė paliaubų sutartį su livoniškąja Ordino šaka, todėl ji nedalyvavo Tanenbergo mūšyje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 140-141
Užtat Vytautui vėliau pasisekė padaryti paliaubų sutartį su\nlivoniške ordino šaka, ir ji nedalyvavo netrukus įvykusiame di-\ndžiame Tanenbergo mūšyje.
Ivanas atsakė Vasilijui Zaborovskiui, kad paliaubos nedraudžia jam statyti pilių prie Usviatų ir Ūlos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 734
P rie U sviatų ir D auguvos b ei Ū los san tak o je p astatę įtvirtinim us, jie plėšė kaim ynin es žem es, o k a rtą b an d ė užgrobti V oro- n ečo pilį, tiesa, nesėkm ingai. V asiliju i Z aborovskiui, k u ris k araliau s v a rd u n u sisk u n d ė dėl d arom ų skriaudų, Iv an as atsakė, k ad U sviatai bei Ū la jo rankose, k ad čia staty ti pilis jam v isai n ed rau d žia paliaubos, o V orone- čą k araliau s žm onės p astatė p aliau b ų m etu, ir dėl to k ariai k etin ę jį užim ti. N eg alėd am as rasti tiesos nei p er laiškus, n ei p e r pasiuntinius, k araliu s p arag in o gretim ų pilių seniūnus p u ld in ėti m ask v ėn ų žem es.
Jau derybų metu lenkų karo jėgos, nepaisydamos paliaubų, veržėsi Vilniaus link, tarytum ten būtų buvę rusų bolševikų.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 575
**Želigovskio smurtas.** Jau derybų metu lenkų karo jėgos, nepaisydamos paliaubų, veržėsi Vilniaus link, tarytum ten būtų buvę rusų bolševikų. Lenkų vyriausybė apsimetė nieko apie tai nežinanti ir siūlė toliau tęsti derybas Varėnoj, nepabaigtiems klausimams išspręsti.