Santrauka
K. Būga minimas kaip kalbininkas ir autorius; šiame tome jo vardas siejamas su Rinktiniais Raštais, aisčių vardo vartosenos aiškinimu ir baltų kalbų istorijos darbais.
Darbai
- Rinktiniai Raštai
- Lietuvių kalbos žodynas
- Die Vorgeschichte der aistischen (ibaltischen) Stämme im Lichte der Ortsnamenforschung
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 K. Būga kartu su K. Jauniumi kelias gimines vadino aisčiais, remdamasis viduramžių raštais ir vietovardžiais. | c-001 | |
| t-004 K. Būga parengė darbus apie upių vardus, aisčių praeitį vietovardžių šviesoje ir lietuvių kalbos žodyną. | c-002 | |
| t-005 Lietuviai prieš I pasaulinį karą visai baltų tautų grupei buvo davę aisčių vardą (K. Būga). Anot Tacito, Svebų (Baltijos) jūros dešiniajame krante gyveną Aestii garbiną dievų motiną, nešioją šernų amuletus, javus ir kitus žemės vaisius rūpestingiau auginą. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: K. Būga kartu su K. Jauniumi kelias gimines vadino aisčiais, remdamasis viduramžių raštais ir vietovardžiais.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tik didieji mūsų kalbininkai Jaunius su Būga visas tas gimines vadino aisčiais, argumentuodami tuo, kad taip jas vadina senieji viduramžio raštai ir kad ten, kur jie gyveno, yra tą vardą pateisinančių vietovardžių (pav., Aistmarės Prūsuose).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: K. Būga parengė darbus apie upių vardus, aisčių praeitį vietovardžių šviesoje ir lietuvių kalbos žodyną.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
K. Būga, Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė (T. ir Ž., I); — Aisčių praeitis vietų vardų šviesoje (T. ir Ž., II); — Liet. kalbos žodynas (įvadas; I, II sąs.) ;
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuviai prieš I pasaulinį karą visai baltų tautų grupei buvo davę aisčių vardą (K. Būga). Anot Tacito, Svebų (Baltijos) jūros dešiniajame krante gyveną Aestii garbiną dievų motiną, nešioją šernų amuletus, javus ir kitus žemės vaisius rūpestingiau auginą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Lietuviai prieš I pasaulinį karą visai baltų tautų grupei buvo davę aisčių vardą (K. Būga). Anot Tacito, Svebų (Baltijos) jūros dešiniajame krante gyveną Aestii garbiną dievų motiną, nešioją šernų amuletus, javus ir kitus žemės vaisius rūpestingiau auginą, negu germanai: jūros pakraščiais ir krante jie renką gintarą, kurį vadiną « glesum ».
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |