Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
5 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Etnolingvistinis ir istoriografinis terminas, kuriuo šiame leidinyje apimami prūsai, nadruviai, skalviai, kuršiai ir su jais gretinami jotvingiai. Terminas nuolat priešpriešinamas rytiniams baltams.
Patikrinti teiginiai
Šio leidimo aiškinime nadruviai, skalviai ir kuršiai priskiriami prie vakarinių baltų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šiuo metu nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, t. y. vakarinių\nbaltų, kuriais laikytini ir kuršiai. Išlikusi po Ordino siautėjimo dalis kuršių, nadruvių,\nskalvių ir kitų vakarinių baltų XIV—XVI a. sulietuvėjo14.\n Jotvingiai, K. Būgos nuomone, kalbėjo prūsų kalbos tarme15.
Prie vakarinių baltų priskiriami prūsai, kuršiai, nadruviai ir skalviai, o dalis jų XIV–XVI a. sulietuvėjo.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šiuo metu nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, t. y. vakarinių\nbaltų, kuriais laikytini ir kuršiai. Išlikusi po Ordino siautėjimo dalis kuršių, nadruvių,\nskalvių ir kitų vakarinių baltų XIV—XVI a. sulietuvėjo14.\n Jotvingiai, K. Būgos nuomone, kalbėjo prūsų kalbos tarme15.
Šio leidimo aiškinime prūsai ir jotvingiai priskiriami vakarų baltų tarmių regionui.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Mums žinomi jotvingiški vietų ir asmenų vardai turi fonetinių ypatybių, būdingų prūsų kalbai18. Prūsai (bei jotvingiai) priskiriami vakarų baltų tarmių regionui19. Lyginant su rytiniais baltais — lietuviais, konstatuojama, kad jotvingių ir lietuvių kalbos nebuvo per daug viena nuo kitos nutolusios.
Vakarų baltų prūsų tarmės skyrėsi nuo rytų baltų lietuvių ir latvių tarmių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Nuo XIX a. vidurio kalbininkai, pradedant F. Bopu, G. H. F. Neselmanu, baigiant J. Endzelynu ir kt., išsamiai tyrė prūsų kalbą bei jos paminklus. Savo indėlį įnešė ir lietuvių lingvistai, ypač tarybiniu laikotarpiu6. Ilgainiui pavyko nustatyti prūsų kalbos vietą baltų kalbų šeimoje: prigijo nuomonė, kad ji esanti artimiausia lietuvių bei latvių kalbų giminaitė, artimesnė lietuvių negu latvių kalbai, išlaikiusi daugiau archaizmų negu lietuvių kalba ir t. t.7 Taigi vakarų baltų (prūsų) tarmės, daugeliu atvejų archaiškesnės už rytų baltų (lietuvių-latvių) tarmes, nuo pastarųjų skiriasi, tačiau V. Mažiulio tyrimai rodo, kad jų skirtingumo laipsnis kur kas mažesnis, negu iki šiol buvo įprasta manyti8.
Vakarų baltų, arba prūsų, tarmės daugeliu atvejų laikomos archaiškesnėmis už rytų baltų lietuvių ir latvių tarmes.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Nuo XIX a. vidurio kalbininkai, pradedant F. Bopu, G. H. F. Neselmanu, baigiant J. Endzelynu ir kt., išsamiai tyrė prūsų kalbą bei jos paminklus. Savo indėlį įnešė ir lietuvių lingvistai, ypač tarybiniu laikotarpiu6. Ilgainiui pavyko nustatyti prūsų kalbos vietą baltų kalbų šeimoje: prigijo nuomonė, kad ji esanti artimiausia lietuvių bei latvių kalbų giminaitė, artimesnė lietuvių negu latvių kalbai, išlaikiusi daugiau archaizmų negu lietuvių kalba ir t. t.7 Taigi vakarų baltų (prūsų) tarmės, daugeliu atvejų archaiškesnės už rytų baltų (lietuvių-latvių) tarmes, nuo pastarųjų skiriasi, tačiau V. Mažiulio tyrimai rodo, kad jų skirtingumo laipsnis kur kas mažesnis, negu iki šiol buvo įprasta manyti8.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 5 | 3 |