Santrauka
Etnolingvistinis ir istoriografinis terminas, kuriuo šiame leidinyje apimami prūsai, nadruviai, skalviai, kuršiai ir su jais gretinami jotvingiai. Terminas nuolat priešpriešinamas rytiniams baltams.
Žodis ir formos
Vartojamos formos: vakarų baltų, vakarinių baltų, rytų baltų, vakarų baltų tarmių regionui.
Reikšmė iš konteksto
Vakariniam baltų kalbų ir genčių arealui priskiriama grupė.
Vartojimas
Vartojama kalbiniams, kultūriniams ir istoriografiniams baltų ryšiams aiškinti.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vakariniai baltai šiame leidinyje priešpriešinami rytiniams baltams kalbiniu pagrindu. | c-001 | |
| t-002 Šio leidimo aiškinime nadruviai, skalviai ir kuršiai priskiriami prie vakarinių baltų. | c-002 | |
| t-003 Šio leidimo aiškinime prūsai ir jotvingiai priskiriami vakarų baltų tarmių regionui. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vakariniai baltai priešpriešinami rytiniams baltams per kalbų santykį.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Nuo XIX a. vidurio kalbininkai, pradedant F. Bopu, G. H. F. Neselmanu, baigiant J. Endzelynu ir kt., išsamiai tyrė prūsų kalbą bei jos paminklus. Savo indėlį įnešė ir lietuvių lingvistai, ypač tarybiniu laikotarpiu6. Ilgainiui pavyko nustatyti prūsų kalbos vietą baltų kalbų šeimoje: prigijo nuomonė, kad ji esanti artimiausia lietuvių bei latvių kalbų giminaitė, artimesnė lietuvių negu latvių kalbai, išlaikiusi daugiau archaizmų negu lietuvių kalba ir t. t.7 Taigi vakarų baltų (prūsų) tarmės, daugeliu atvejų archaiškesnės už rytų baltų (lietuvių-latvių) tarmes, nuo pastarųjų skiriasi, tačiau V. Mažiulio tyrimai rodo, kad jų skirtingumo laipsnis kur kas mažesnis, negu iki šiol buvo įprasta manyti8.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nadruviai, skalviai ir kuršiai priskiriami vakariniams baltams.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šiuo metu nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, t. y. vakarinių baltų, kuriais laikytini ir kuršiai. Išlikusi po Ordino siautėjimo dalis kuršių, nadruvių, skalvių ir kitų vakarinių baltų XIV—XVI a. sulietuvėjo14. Jotvingiai, K. Būgos nuomone, kalbėjo prūsų kalbos tarme15.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prūsai ir jotvingiai priskiriami vakarų baltų tarmių regionui.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Mums žinomi jotvingiški vietų ir asmenų vardai turi fonetinių ypatybių, būdingų prūsų kalbai18. Prūsai (bei jotvingiai) priskiriami vakarų baltų tarmių regionui19. Lyginant su rytiniais baltais — lietuviais, konstatuojama, kad jotvingių ir lietuvių kalbos nebuvo per daug viena nuo kitos nutolusios.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |