Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
5 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–5 iš 5 teiginių
Šio leidimo aiškinime prūsai ir jotvingiai priskiriami vakarų baltų tarmių regionui.
PDF 9
Mums žinomi jotvingiški vietų ir asmenų vardai turi fonetinių ypatybių, būdingų prūsų kalbai18. Prūsai (bei jotvingiai) priskiriami vakarų baltų tarmių regionui19. Lyginant su rytiniais baltais — lietuviais, konstatuojama, kad jotvingių ir lietuvių kalbos nebuvo per daug viena nuo kitos nutolusios.
Vakarų baltų prūsų tarmės skyrėsi nuo rytų baltų lietuvių ir latvių tarmių.
PDF 8
Nuo XIX a. vidurio kalbininkai, pradedant F. Bopu, G. H. F. Neselmanu, baigiant J. Endzelynu ir kt., išsamiai tyrė prūsų kalbą bei jos paminklus. Savo indėlį įnešė ir lietuvių lingvistai, ypač tarybiniu laikotarpiu6. Ilgainiui pavyko nustatyti prūsų kalbos vietą baltų kalbų šeimoje: prigijo nuomonė, kad ji esanti artimiausia lietuvių bei latvių kalbų giminaitė, artimesnė lietuvių negu latvių kalbai, išlaikiusi daugiau archaizmų negu lietuvių kalba ir t. t.7 Taigi vakarų baltų (prūsų) tarmės, daugeliu atvejų archaiškesnės už rytų baltų (lietuvių-latvių) tarmes, nuo pastarųjų skiriasi, tačiau V. Mažiulio tyrimai rodo, kad jų skirtingumo laipsnis kur kas mažesnis, negu iki šiol buvo įprasta manyti8.
Vakarų baltų, arba prūsų, tarmės daugeliu atvejų laikomos archaiškesnėmis už rytų baltų lietuvių ir latvių tarmes.
PDF 8
Nuo XIX a. vidurio kalbininkai, pradedant F. Bopu, G. H. F. Neselmanu, baigiant J. Endzelynu ir kt., išsamiai tyrė prūsų kalbą bei jos paminklus. Savo indėlį įnešė ir lietuvių lingvistai, ypač tarybiniu laikotarpiu6. Ilgainiui pavyko nustatyti prūsų kalbos vietą baltų kalbų šeimoje: prigijo nuomonė, kad ji esanti artimiausia lietuvių bei latvių kalbų giminaitė, artimesnė lietuvių negu latvių kalbai, išlaikiusi daugiau archaizmų negu lietuvių kalba ir t. t.7 Taigi vakarų baltų (prūsų) tarmės, daugeliu atvejų archaiškesnės už rytų baltų (lietuvių-latvių) tarmes, nuo pastarųjų skiriasi, tačiau V. Mažiulio tyrimai rodo, kad jų skirtingumo laipsnis kur kas mažesnis, negu iki šiol buvo įprasta manyti8.
Šio leidimo aiškinime nadruviai, skalviai ir kuršiai priskiriami prie vakarinių baltų.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Prie vakarinių baltų priskiriami prūsai, kuršiai, nadruviai ir skalviai, o dalis jų XIV–XVI a. sulietuvėjo.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.