Santrauka
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Vokiečiai apsiėmė laikytis taikos su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis, tarp jų ir Melniku. |
| t-002 Vytauto laikais Melnikas buvo tarp Palenkės vietų, kur rusėniškose LDK žemėse imta statyti pilis. |
| t-003 Boleslovas, Mazovijos kunigaikštis, užpuolė Palenkę ir užėmė Melniką, Belską bei Drohičiną. |
| t-004 Lietuvos metraštyje Erdvilas su kariais, išžygiavęs iš Naugarduko, rado Melniką Batu nusiaubtą ir sunaikintą. |
| t-005 Lietuvos metraštyje Mstislavas, Lucko ir Pinsko kunigaikštis, kariavo su Skirmantu, norėdamas išguiti jį iš Brastos, Melniko, Gardino ir Naugarduko. |
| t-006 Lietuvos metraštyje Jonušas, neįveikęs Brastos, pasitraukė ir paliko įgulas Drohičine bei Melnike. |
| t-007 Lietuvos metraštyje Jogailos karas su Mazovija ir lenkais aiškinamas tuo, kad Mazovijos kunigaikštis, lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką. |
| t-008 Lietuvos metraštyje Kazimierui būnant Vilniuje Jurgis Nosuta minimas kaip Drohičino ir Melniko seniūnas, dar Žygimanto paskirtas į šias pareigas. |
| t-009 Aleksandras 1501 m. lapkričio 29 d. išvyko iš Melniko į Krokuvą, kur gruodžio 12 d. buvo vainikuotas Lenkijos karaliumi. |