vieta

Melnikas

4 teiginiai9 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Vokiečiai apsiėmė laikytis taikos su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis, tarp jų ir Melniku. Vytauto laikais Melnikas buvo tarp Palenkės vietų, kur rusėniškose LDK žemėse imta statyti pilis. Boleslovas, Mazovijos kunigaikštis, užpuolė Palenkę ir užėmė Melniką, Belską bei Drohičiną.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-004aukstas

Vokiečiai apsiėmė laikytis taikos su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis, tarp jų ir Melniku.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

O Vokiečiai apsiėmė tik su\nkrikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis: Gardinu, Vol­\nkovisku, Drohičinu, Melniku, Bielsku, Brestu ir Kamieńcu laiky­\ntis taikos kaipo priedangos, kad su pagoniškomis Lietuvos sri­\ntimis galį taikos ir nesilaikyti^1 ).
t-001vidutinis

Lietuvos metraštyje Jogailos karas su Mazovija ir lenkais aiškinamas tuo, kad Mazovijos kunigaikštis, lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

28. APIE JOGAILOS ŽYGĮ I LENKIJĄ IR ŠVENTOJO KRYŽIAUS MEDŽIO PAGROBIMĄ Jogaila valdydamas visą Lietuvos Didžiąją Kuni­ gaikštystę, pradėjo kariauti su Mazovija2 ir su Len­ kais, nes Mazovijos kunigaikštis, Lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką. Jogaila daug kar­ tų žygiavo į Lenkų žemę ir padarė daug žalos Lenkų bei Mozūrų žemėms, ir praliejo daug Romos tikėjimo krikščionių kraujo nuo Lietuvos sienų ligi pat Vislos upės 3.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

28. APIE JOGAILOS ŽYGĮ I LENKIJĄ IR ŠVENTOJO KRYŽIAUS MEDŽIO PAGROBIMĄ Jogaila valdydamas visą Lietuvos Didžiąją Kuni­ gaikštystę, pradėjo kariauti su Mazovija2 ir su Len­ kais, nes Mazovijos kunigaikštis, Lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką. Jogaila daug kar­ tų žygiavo į Lenkų žemę ir padarė daug žalos Lenkų bei Mozūrų žemėms, ir praliejo daug Romos tikėjimo krikščionių kraujo nuo Lietuvos sienų ligi pat Vislos upės 3.
t-002vidutinis

Lietuvos metraštyje Kazimierui būnant Vilniuje Jurgis Nosuta minimas kaip Drohičino ir Melniko seniūnas, dar Žygimanto paskirtas į šias pareigas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

O paskui didysis kunigaikštis Kazimieras atvyko \nį Vilnių ir sėdo valdyti Vilniaus — savo dėdės ir tėvo, \ndidžiojo kunigaikščio Vytauto, sostinės— ir visos Di­\ndžiosios Lietuvos, Rusų ir Volynės Kunigaikštystės.\nBūnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko \nseniūnu buvo Jurgis Nosuta 8 , paskirtas dar Žygiman­\nto. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakel­\ntas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis \npabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti \nMykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo \ndaugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios \nKunigaikštystės.
t-003vidutinis

Lietuvos metraštyje Mstislavas, Lucko ir Pinsko kunigaikštis, kariavo su Skirmantu, norėdamas išguiti jį iš Brastos, Melniko, Gardino ir Naugarduko.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

APIE TOTORIŲ CHANĄ BALAKLAJŲ, NAUGARDUKO KUNIGAIKŠTI SKIRMANTĄ, JO ŠONŲ KUKOVAITĮ IR MOTINĄ PAJAUTĄ O Skirmantas kunigaikščiavo Naugarduke. Ir Msti­ slavas1 , Lucko2 ir Pinsko3 kunigaikštis, ėmė kariauti su kunigaikščiu Skirmantu, norėdamas išguiti iš jo tė­ vonijos — iš Brastos, iš Melniko, iš Gardino ir iš Nau­ garduko. Skirmantas nusiuntė savo pasiuntinius pas 2ivinbudą, Lietuvos didįjį kunigaikštį, prašydamas, kad suteiktų jam pagalbą prieš rusus.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 9 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas