Santrauka
Rusijos bolševikai, apimti pasaulinės revoliucijos siekių, pradėjo revoliucijos eksportą, planuodami bolševizuoti Lenkiją, o per ją ir Vokietiją, ir metė Raudonosios armijos divizijas paskui traukiančią namo vokiečių kariuomenę. Remdamiesi tik Raudonosios armijos daliniais lietuvių bolševikai gruodžio 16 dienos manifestu deklaravo Sovietų Lietuvą. Tik Raudonajai armijai pralaimėjus prie Varšuvos, bolševikai „sukilimą“ atšaukė.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Po 1939 m. rudens Raudonosios armijos įgulos Lietuvoje veikė lietuvių, žydų ir kitų tautinių mažumų jaunimo politines nuotaikas. | c-001 | |
| t-002 Jį, „pasipuošusį“ raudonomis vėliavomis, išmargintomis įvairiais šūkiais Lietuvių pajėgos Lietuvos kariuomenės kario kokarda Lietuvos karinė vadovybė turėjo žinių, kad Raudonoji armija planuoja pulti Kauną iš pietų. | c-002 | |
| t-003 Po 1939 m. rudens Raudonosios armijos įgulos Lietuvoje siejamos su jaunimo politinių nuotaikų radikalėjimu. | c-003 | |
| t-004 Daug laiko atėmė ir Raudonosios armijos, dislokuotos Lietuvoje, 20 000 kariškių reikmės – trūko kareivinių, patalpų, butų karininkams. | c-004 | |
| t-005 Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vėliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu). | c-005 | |
| t-006 Leidus parašyti Lietuvos istorijos sovietinę interpretaciją nustota dėkoti Raudonajai armijai už „išvadavimą“ iš lietuvių buržuazijos jungo 1940 m., nes sukonstruota socialistinės revoliucijos teorija, neva buvęs savarankiškas lietuvių tautos sprendimas. | c-006 | |
| t-007 Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjančios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Po 1939 m. rudens Raudonosios armijos įgulos Lietuvoje veikė lietuvių, žydų ir kitų tautinių mažumų jaunimo politines nuotaikas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
)
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 171 Tarptautinių įvykių poveikis ir lietuviams, ir tautinėms mažumoms po 1939 m. rudens buvo akivaizdus – Raudonosios armijos įgulos darė savo – lietuvių jaunimo dešinėje stiprėjo radikalus, nacionalistinis spar- nas, kairėje – žydų ir lietuvių jaunimo dalis reiškė aiškias simpatijas SSRS, bolševizmui. Nė vienų netenkino nuosaikus A.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jį, „pasipuošusį“ raudonomis vėliavomis, išmargintomis įvairiais šūkiais Lietuvių pajėgos Lietuvos kariuomenės kario kokarda Lietuvos karinė vadovybė turėjo žinių, kad Raudonoji armija planuoja pulti Kauną iš pietų.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Jį, „pasipuošusį“ raudonomis vėliavomis, išmargintomis įvairiais šūkiais
Lietuvių pajėgos
Lietuvos kariuomenės kario kokarda
Lietuvos karinė vadovybė turėjo žinių, kad Raudonoji armija planuoja pulti
Kauną iš pietų. Todėl jau vasario pirmo- siomis dienomis į Jiezno apylinkes buvo pasiuntusi raitųjų žvalgų padalinį, kuris ir turėjo minėtą kontaktą su miestelį uži- mančiais bolševikais. Vasario 3 d.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po 1939 m. rudens Raudonosios armijos įgulos Lietuvoje siejamos su jaunimo politinių nuotaikų radikalėjimu.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
)
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 171 Tarptautinių įvykių poveikis ir lietuviams, ir tautinėms mažumoms po 1939 m. rudens buvo akivaizdus – Raudonosios armijos įgulos darė savo – lietuvių jaunimo dešinėje stiprėjo radikalus, nacionalistinis spar- nas, kairėje – žydų ir lietuvių jaunimo dalis reiškė aiškias simpatijas SSRS, bolševizmui. Nė vienų netenkino nuosaikus A.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Daug laiko atėmė ir Raudonosios armijos, dislokuotos Lietuvoje, 20 000 kariškių reikmės – trūko kareivinių, patalpų, butų karininkams.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Daug laiko atėmė ir Raudonosios armijos, dislokuotos Lietuvo- je, 20 000 kariškių reikmės – trūko kareivinių, patalpų, butų karininkams. Tačiau 1940 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vėliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu).
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vė- liau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu). Liepos 11 dieną su- stabdyta Lietuvos šaulių sąjungos veikla, ji nuginkluota.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Leidus parašyti Lietuvos istorijos sovietinę interpretaciją nustota dėkoti Raudonajai armijai už „išvadavimą“ iš lietuvių buržuazijos jungo 1940 m., nes sukonstruota socialistinės revoliucijos teorija, neva buvęs savarankiškas lietuvių tautos sprendimas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Leidus parašyti Lietuvos istorijos sovietinę interpretaciją nustota dė- koti Raudonajai armijai už „išvadavimą“ iš lietuvių buržuazijos jungo 1940 m., nes sukonstruota socialistinės revoliucijos teorija, neva buvęs savarankiškas lietuvių tautos sprendimas įstoti į SSRS, nors LDK istorija, Lietuvos nepriklausomybės 20-metis strigo visoje sovietinėje istoriogra- fijoje kaip kaulas gerklėje. Dėl mokslo politizavimo, nuolatinės valdžios kontrolės, izoliacijos nuo Vakarų pasaulio, dėstytojų kadrų politikos, ne- paisant didelio kiekybinio šuolio, mokymo lygis sovietų laikais švietimo įstaigose buvo žemesnis nei prieškario Lietuvoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjančios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjan- čios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus. Įvairiais duomenimis, 1945 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |