Rusijos bolševikai, apimti pasaulinės revoliucijos siekių, pradėjo revoliucijos eksportą, planuodami bolševizuoti Lenkiją, o per ją ir Vokietiją, ir metė Raudonosios armijos divizijas paskui traukiančią namo vokiečių kariuomenę. Remdamiesi tik Raudonosios armijos daliniais lietuvių bolševikai gruodžio 16 dienos manifestu deklaravo Sovietų Lietuvą. Tik Raudonajai armijai pralaimėjus prie Varšuvos, bolševikai „sukilimą“ atšaukė.
Po liepos 3 d. Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymo Lietuvos kariuomenė tapo Liaudies kariuomene, vėliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu.
Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos \nkariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vė-\nliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu).
Maskva diegė SSRS valdymo modelį administracijoje, policijoje, teis- muose, pradėta kurti liaudies milicija. Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vė- liau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu). Liepos 11 dieną su- stabdyta Lietuvos šaulių sąjungos veikla, ji nuginkluota.
Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija\nBaigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjan-\nčios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos \ngyventojų pasitraukė į Vakarus.
Žinoma, Taikos sutartis, pasirašyta Maskvoje, būtų nieko verta, jei Len- kija nebūtų sumušusi Rusijos bolševikų, nes šie intensyviai ruošė sukilimą Lietuvoje 1920 m. rugpjūtį. Jie atsiuntė iš RSSFR apie 2 000 diversantų su padirbtais lietuviškais dokumentais, nelegaliai gabeno ginklus ir steigė jų sandėlius Kaune ir kituose miestuose, verbavo vietinius gyventojus. Tik Raudonajai armijai pralaimėjus prie Varšuvos, bolševikai „sukilimą“ at- šaukė.
Leidus parašyti Lietuvos istorijos sovietinę interpretaciją nustota dė-\nkoti Raudonajai armijai už „išvadavimą“ iš lietuvių buržuazijos jungo \n1940 m., nes sukonstruota socialistinės revoliucijos teorija, neva buvęs \nsavarankiškas lietuvių tautos sprendimas įstoti į SSRS, nors LDK istorija, \nLietuvos nepriklausomybės 20-metis strigo visoje sovietinėje istoriogra-\nfijoje kaip kaulas gerklėje.
Tarptautinių įvykių poveikis ir lietuviams, ir tautinėms mažumoms \npo 1939 m. rudens buvo akivaizdus – Raudonosios armijos įgulos darė \nsavo – lietuvių jaunimo dešinėje stiprėjo radikalus, nacionalistinis spar-\nnas, kairėje – žydų ir lietuvių jaunimo dalis reiškė aiškias simpatijas SSRS, \nbolševizmui.
Rusijos bolševikai, apimti pasaulinės revoliucijos siekių, pradėjo revoliu-\ncijos eksportą, planuodami bolševizuoti Lenkiją, o per ją ir Vokietiją, ir \nmetė Raudonosios armijos divizijas paskui traukiančią namo vokiečių \nkariuomenę.