Po liepos 3 d. Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymo Lietuvos kariuomenė tapo Liaudies kariuomene, vėliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 191
Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos \nkariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vė-\nliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu).
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 191
Maskva diegė SSRS valdymo modelį administracijoje, policijoje, teis- muose, pradėta kurti liaudies milicija. Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vė- liau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu). Liepos 11 dieną su- stabdyta Lietuvos šaulių sąjungos veikla, ji nuginkluota.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus, bijodami Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 224
Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija\nBaigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjan-\nčios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos \ngyventojų pasitraukė į Vakarus.
Raudonajai armijai pralaimėjus prie Varšuvos, bolševikai atšaukė Lietuvoje rengtą sukilimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 143
Žinoma, Taikos sutartis, pasirašyta Maskvoje, būtų nieko verta, jei Len- kija nebūtų sumušusi Rusijos bolševikų, nes šie intensyviai ruošė sukilimą Lietuvoje 1920 m. rugpjūtį. Jie atsiuntė iš RSSFR apie 2 000 diversantų su padirbtais lietuviškais dokumentais, nelegaliai gabeno ginklus ir steigė jų sandėlius Kaune ir kituose miestuose, verbavo vietinius gyventojus. Tik Raudonajai armijai pralaimėjus prie Varšuvos, bolševikai „sukilimą“ at- šaukė.
Sovietinėje Lietuvos istorijos interpretacijoje nustota dėkoti Raudonajai armijai už 1940 m. „išvadavimą“ iš lietuvių buržuazijos jungo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 224
Leidus parašyti Lietuvos istorijos sovietinę interpretaciją nustota dė-\nkoti Raudonajai armijai už „išvadavimą“ iš lietuvių buržuazijos jungo \n1940 m., nes sukonstruota socialistinės revoliucijos teorija, neva buvęs \nsavarankiškas lietuvių tautos sprendimas įstoti į SSRS, nors LDK istorija, \nLietuvos nepriklausomybės 20-metis strigo visoje sovietinėje istoriogra-\nfijoje kaip kaulas gerklėje.
Po 1939 m. rudens Raudonosios armijos įgulos Lietuvoje veikė jaunimo politines nuostatas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 171
Tarptautinių įvykių poveikis ir lietuviams, ir tautinėms mažumoms \npo 1939 m. rudens buvo akivaizdus – Raudonosios armijos įgulos darė \nsavo – lietuvių jaunimo dešinėje stiprėjo radikalus, nacionalistinis spar-\nnas, kairėje – žydų ir lietuvių jaunimo dalis reiškė aiškias simpatijas SSRS, \nbolševizmui.
Rusijos bolševikai metė Raudonosios armijos divizijas paskui namo traukiančią Vokietijos kariuomenę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 137
Rusijos bolševikai, apimti pasaulinės revoliucijos siekių, pradėjo revoliu-\ncijos eksportą, planuodami bolševizuoti Lenkiją, o per ją ir Vokietiją, ir \nmetė Raudonosios armijos divizijas paskui traukiančią namo vokiečių \nkariuomenę.
Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos 20 000 kariškių reikmėms trūko kareivinių, patalpų ir butų karininkams.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 186
Daug laiko atėmė ir Raudonosios armijos, dislokuotos Lietuvo-\nje, 20 000 kariškių reikmės – trūko kareivinių, patalpų, butų karininkams.
1918 m. gruodžio 16 d. lietuvių bolševikai, remdamiesi tik Raudonosios armijos daliniais, deklaravo Sovietų Lietuvą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 137
Rem-\ndamiesi tik Raudonosios armijos daliniais lietuvių bolševikai gruodžio \n16 dienos manifestu deklaravo Sovietų Lietuvą.
Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjančios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 224
Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija\nBaigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjan-\nčios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos \ngyventojų pasitraukė į Vakarus.