grupe

Lietuvių Mokslo Draugija

5 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Po 1905 m. revoliucijos palengvėjo ir kultūrinių draugijų steigimas. Tada Šliūpo rūpesčiu buvo įsteigta Lietuvių Mokslo Draugystė, kuri leido mėnesinį literatūros ir mokslo žurnalą „Apšvietą" ir išleido keletą knygų.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

1915–1922 m. Lietuvių Mokslo Draugija iš Tautos Namams skirtų lėšų leido vadovėlius naujai įsikūrusioms lietuviškoms mokykloms.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

1913 m. į Ameriką atvyko dr. J. Basanavičius ir M.\nYčas, kurie surinko apie 25.000 dolerių Tautos Namams Vil-\nniuje statyti. D. karo metu dalis tų pinigų žuvo iš Vilniaus iš-\nvežtuose bankuose, o iš kitos dalies 1915—1922 m. Lietuvių\nMokslo Draugija leido tik ką įsikūrusioms lietuviškoms mo-\nkykloms vadovėlius.

Lietuvių mokslo draugija daugiausia orientavosi į lietuvių kalbos, etninės kultūros tyrimus ir vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą.

Įrodymai (1)

Lietuvių mokslo draugija plėtojo etninių lietuvių tautinį sąjūdį po nesėkmingų pastangų atkurti Vilniaus universitetą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Be to, etnografi-\nnės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po \n1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. \nLygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizaci-\njos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos \n1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad \njame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, \nplėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, \ntelkusi lenkiškai kalbančiuosius.

Lietuvių mokslo draugija veikė Lietuvoje greta lenkų kultūrinių organizacijų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Be to, etnografi-\nnės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po \n1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. \nLygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizaci-\njos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos \n1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad \njame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, \nplėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, \ntelkusi lenkiškai kalbančiuosius.

A. R. Niemis šiame šaltinyje minimas kaip Lietuvių mokslo draugijos narys korespondentas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — A. Sabaliauskas, „A. a. prof. A. R. Niemi“

Jis bendradarbiavo, jau nuo 1897 m., daugelyje žurnalų ir laikraščių; ir buvo narys garsių mokslo draugijų, kaip štai: Suomių literatūros dr-jos, Suomių ugrų, Kalevalos, Lietuvių mokslo dr-jos narys korespondentas.
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 5 įrašai)
Papildoma informacija

Kiti vardai: objektai/grupes/Lietuvių mokslo draugija

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)32
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)12
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — A. Sabaliauskas, „A. a. prof. A. R. Niemi“11