Po 1905 m. revoliucijos palengvėjo ir kultūrinių draugijų steigimas. Tada Šliūpo rūpesčiu buvo įsteigta Lietuvių Mokslo Draugystė, kuri leido mėnesinį literatūros ir mokslo žurnalą „Apšvietą" ir išleido keletą knygų.
1913 m. į Ameriką atvyko dr. J. Basanavičius ir M.\nYčas, kurie surinko apie 25.000 dolerių Tautos Namams Vil-\nniuje statyti. D. karo metu dalis tų pinigų žuvo iš Vilniaus iš-\nvežtuose bankuose, o iš kitos dalies 1915—1922 m. Lietuvių\nMokslo Draugija leido tik ką įsikūrusioms lietuviškoms mo-\nkykloms vadovėlius.
Abi draugijos daug dėmesio skyrė \npraeičiai, LDK paveldui, bet Lie-\ntuvių draugija ypač orientavosi į \nlietuvių kalbos ir etninės kultūros \ntyrimus, mokyklinių vadovėlių \nlietuvių mokykloms rengimą. Abi \ndraugijos leido mokslinius tęsti-\nnius leidinius. Beje, abi jos buvo \nviena kitos kolektyviniai nariai.
Be to, etnografi-\nnės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po \n1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. \nLygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizaci-\njos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos \n1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad \njame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, \nplėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, \ntelkusi lenkiškai kalbančiuosius.
Be to, etnografi-\nnės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po \n1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. \nLygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizaci-\njos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos \n1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad \njame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, \nplėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, \ntelkusi lenkiškai kalbančiuosius.
A. R. Niemis šiame šaltinyje minimas kaip Lietuvių mokslo draugijos narys korespondentas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — A. Sabaliauskas, „A. a. prof. A. R. Niemi“
Jis bendradarbiavo, jau nuo 1897 m., daugelyje žurnalų ir laikraščių; ir buvo narys garsių mokslo draugijų, kaip štai: Suomių literatūros dr-jos, Suomių ugrų, Kalevalos, Lietuvių mokslo dr-jos narys korespondentas.