Konradas

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tada Mozūrų kunigaikš-\ntis Konradas, kuriam ypatingai rūpėjo pakrikštyti prūsus, vys-\nkupą Kristijoną įkurdino Kulmo (priklausiusio Mozūrams) že-\nmės pakraštėj.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Marienverderio miesto pastatymą Kol Magdeburgo burggrafas užsilaikė Kulme, nes dar nebuvo davęs taip didžiai trokštamų įžadų, atvyko daug kunigaikščių iš Lenkijos: kunigaikštis Konradas227, Kujavijos kunigaikštis228, Krokuvos kunigaikštis ir Vroclavo kunigaikštis Henrikas, kurį Archeologiniai tyrinėjimai parodė, jog, prieš įsikuriant kryžiuočiams. Chelmnas buvo dab. Kalduso (Kaldus) kaimo piliakalnyje (tarp dab. Chelmno ir Starogrudo) jau nuo X a.; prūsų sunaikintas greičiausiai 1217 m., buvo atstatytas, kai atiteko Ordinui 1232 m. Manoma, kad Senasis Kulmas buvęs dab. Kalduse, o gretimame Starogrude — kryžiuočių administracinis centras (Kola A., Wczesnośredniowieczne Chełmno..., p. 54— 57). 224 Burggrafas Burchardas iš Magdeburgo, kilęs iš tos pačios giminės kaip ir Brunonas iŠ Kverfurfo (mir. 1009), vienas pirmųjų misionierių, veikusių prūsų žemėse. 225 Kvedino (plg. pr. Quidin — GAO, p. 78) sala buvo Vyslos ir Senojo Nogato tėkmėje ties Livos žiotimis. Senoji pilis, atrodo, pastatyta dab. Marezos kaimo vietoje, prieš dab. Kvidziną. Nauja Marienverderio pilis (Jer. Merginwerdir, Mergenwerder) pastatyta apie 1234 m. (perkėlus ją iš salos) greičiausiai senos prūsų pilies vietoje, piliakalnyje, esančiame per 5 km į šiaurę nuo dab. Kvidzino (Ewald A. L., Die Eroberung..., i p. 160—161; HP, 1, 1, p. 488; plg. Powierski I., Stosunki..., p. 44—45; Górnowicz H., Toponimia..., p. 85—86, 11, 13). Nauja Marienverderio pilis dab. Kvidzine buvo pastatyta XIV a. 1-oje pusėje (1320—1347 m.). 226 D.— Rysen, Reysen, Jer — Risin — prūsų valsčius Reisiai, jo centras Reisiai (vėliau Rizenburgas —19 km į rytus nuo Kvidzino), gretiminis vardas Prābūtis (dab. Prabuty); GAO, p. 141; Górnowicz H., Toponimia..., p. 135—136, 218, 129; D. III, 14 ir paaiškinimas 3. 227 Žr. D. II, 1, paaiškinimą 160. 228 Konrado sūnus Kazimieras. vėliau nužudė totoriai229, taip pat Gnezno kunigaikštis Odoničius bei daug kitų kilmingų bei galingų vyrų, gyvenančių tarp Oderio ir Vyslos upių ir tarp Bebro ir Netos upių, be to, Sventopelkas, Pomeranijos kunigaikštis230, su savo broliu Samboru. Jie visi atvyko su tokia didele kariuomene ir tokia gausybe ginkluotų vyrų, kokios dar niekas Prūsijoje niekad nebuvo matęs, ir, pastatydami Marienverderio miestą, sustiprino anksčiau įkurtą pilį.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dusburgietis, rašydamas apie lietuvių\npuolimus, ypač kronikos pabaigoje, stengiasi ir šia prasme pagrįsti būtinumą kariauti\nprieš Lietuvą (III, 343—346, 357—358).\n Senos Vokiečių ordino tradicijos dvasia nušviečiamas Ordino įsikūrimas Kulmo\nžemėje, dovanotoje Mazovijos kunigaikščio Konrado, šis. aktas laikomas Ordino veiklos\nPrūsijoje pagrindu (II, 5, 6).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1230 met. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir pirmasis prū­\nsų vyskupas misionorius Kristijonas, negalėdami apsiginti nuo\nprūsų puolimų, atsikviečia pagalbon darbo nebeturintį vokie­\nčių „Mergelės Marijos” Ordiną, kuris dėl ant apsiaustų nešio­\njamų kryžių paprastai vadinamas kryžiuočių Ordinu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1230 met. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir pirmasis prū­\nsų vyskupas misionorius Kristijonas, negalėdami apsiginti nuo\nprūsų puolimų, atsikviečia pagalbon darbo nebeturintį vokie­\nčių „Mergelės Marijos” Ordiną, kuris dėl ant apsiaustų nešio­\njamų kryžių paprastai vadinamas kryžiuočių Ordinu.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

„Pranešime...“ kalbama apie pagonių brovimąsi į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas, apie Dobrynės brolius, apie tai, kaip buvo pakviestas Vokiečių ordinas, o Kulmo žemė užrašyta broliams, apie Prūsijos atskirų žemių (iki Sembos) nukariavimą, apie Sventopelko, Lietuvos ir prūsų bendrą kovą.