asmuo

Konradas

Mozūrijos kunigaikštis

8 teiginiai11 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 8 teiginiai ir visi 11 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–13 iš 13 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Mozūrų kunigaikštis Konradas, siekdamas pakrikštyti prūsus, įkurdino vyskupą Kristijoną Kulmo žemės pakraštyje.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 58

Tada Mozūrų kunigaikš-\ntis Konradas, kuriam ypatingai rūpėjo pakrikštyti prūsus, vys-\nkupą Kristijoną įkurdino Kulmo (priklausiusio Mozūrams) že-\nmės pakraštėj.

t-002vidutinis

Kunigaikštis Konradas su kitais Lenkijos kunigaikščiais atvyko į Kulmą ir prisidėjo prie Marienverderio miesto pastatymo.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 73-74

Apie Marienverderio miesto pastatymą Kol Magdeburgo burggrafas užsilaikė Kulme, nes dar nebuvo davęs taip didžiai trokštamų įžadų, atvyko daug kunigaikščių iš Lenkijos: kunigaikštis Konradas227, Kujavijos kunigaikštis228, Krokuvos kunigaikštis ir Vroclavo kunigaikštis Henrikas, kurį Archeologiniai tyrinėjimai parodė, jog, prieš įsikuriant kryžiuočiams. Chelmnas buvo dab. Kalduso (Kaldus) kaimo piliakalnyje (tarp dab. Chelmno ir Starogrudo) jau nuo X a.; prūsų sunaikintas greičiausiai 1217 m., buvo atstatytas, kai atiteko Ordinui 1232 m. Manoma, kad Senasis Kulmas buvęs dab. Kalduse, o gretimame Starogrude — kryžiuočių administracinis centras (Kola A., Wczesnośredniowieczne Chełmno..., p. 54— 57). 224 Burggrafas Burchardas iš Magdeburgo, kilęs iš tos pačios giminės kaip ir Brunonas iŠ Kverfurfo (mir. 1009), vienas pirmųjų misionierių, veikusių prūsų žemėse. 225 Kvedino (plg. pr. Quidin — GAO, p. 78) sala buvo Vyslos ir Senojo Nogato tėkmėje ties Livos žiotimis. Senoji pilis, atrodo, pastatyta dab. Marezos kaimo vietoje, prieš dab. Kvidziną. Nauja Marienverderio pilis (Jer. Merginwerdir, Mergenwerder) pastatyta apie 1234 m. (perkėlus ją iš salos) greičiausiai senos prūsų pilies vietoje, piliakalnyje, esančiame per 5 km į šiaurę nuo dab. Kvidzino (Ewald A. L., Die Eroberung..., i p. 160—161; HP, 1, 1, p. 488; plg. Powierski I., Stosunki..., p. 44—45; Górnowicz H., Toponimia..., p. 85—86, 11, 13). Nauja Marienverderio pilis dab. Kvidzine buvo pastatyta XIV a. 1-oje pusėje (1320—1347 m.). 226 D.— Rysen, Reysen, Jer — Risin — prūsų valsčius Reisiai, jo centras Reisiai (vėliau Rizenburgas —19 km į rytus nuo Kvidzino), gretiminis vardas Prābūtis (dab. Prabuty); GAO, p. 141; Górnowicz H., Toponimia..., p. 135—136, 218, 129; D. III, 14 ir paaiškinimas 3. 227 Žr. D. II, 1, paaiškinimą 160. 228 Konrado sūnus Kazimieras. vėliau nužudė totoriai229, taip pat Gnezno kunigaikštis Odoničius bei daug kitų kilmingų bei galingų vyrų, gyvenančių tarp Oderio ir Vyslos upių ir tarp Bebro ir Netos upių, be to, Sventopelkas, Pomeranijos kunigaikštis230, su savo broliu Samboru. Jie visi atvyko su tokia didele kariuomene ir tokia gausybe ginkluotų vyrų, kokios dar niekas Prūsijoje niekad nebuvo matęs, ir, pastatydami Marienverderio miestą, sustiprino anksčiau įkurtą pilį.

t-003vidutinis

Vokiečių ordino įsikūrimas Kulmo žemėje siejamas su Mazovijos kunigaikščio Konrado dovanojimu Ordinui.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 17

Dusburgietis, rašydamas apie lietuvių\npuolimus, ypač kronikos pabaigoje, stengiasi ir šia prasme pagrįsti būtinumą kariauti\nprieš Lietuvą (III, 343—346, 357—358).\n Senos Vokiečių ordino tradicijos dvasia nušviečiamas Ordino įsikūrimas Kulmo\nžemėje, dovanotoje Mazovijos kunigaikščio Konrado, šis. aktas laikomas Ordino veiklos\nPrūsijoje pagrindu (II, 5, 6).

t-004vidutinis

1230 m. Mozūrijos kunigaikštis Konradas, negalėdamas apsiginti nuo prūsų puolimų, pasikvietė į pagalbą Kryžiuočių ordiną.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 15

1230 met. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir pirmasis prū\nsų vyskupas misionorius Kristijonas, negalėdami apsiginti nuo\nprūsų puolimų, atsikviečia pagalbon darbo nebeturintį vokie\nčių „Mergelės Marijos” Ordiną, kuris dėl ant apsiaustų nešio\njamų kryžių paprastai vadinamas kryžiuočių Ordinu.

t-005vidutinis

Mozūrijos kunigaikštis Konradas pakvietė Ordiną ir padovanojo jam Kulmo žemę, po ko prasidėjo metodiški kryžiaus žygiai į Prūsiją.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 15

1230 met. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir pirmasis prū\nsų vyskupas misionorius Kristijonas, negalėdami apsiginti nuo\nprūsų puolimų, atsikviečia pagalbon darbo nebeturintį vokie\nčių „Mergelės Marijos” Ordiną, kuris dėl ant apsiaustų nešio\njamų kryžių paprastai vadinamas kryžiuočių Ordinu.

t-006vidutinis

„Pranešime...“ kalbama apie pagonių brovimąsi į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas ir Vokiečių ordino pakvietimą.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 22

„Pranešime...“ kalbama apie pagonių brovimąsi į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas, apie Dobrynės brolius, apie tai, kaip buvo pakviestas Vokiečių ordinas, o Kulmo žemė užrašyta broliams, apie Prūsijos atskirų žemių (iki Sembos) nukariavimą, apie Sventopelko, Lietuvos ir prūsų bendrą kovą.

t-007vidutinis

Mozūrijos kunigaikštis Konradas pakvietė Vokiečių ordiną persikelti į Prūsus ir saugoti vietinius bei aplinkinius krikščionis.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 58

Kunigaikštis Konradas jį pakvietė persikelti į Prūsus ir\npaimti į savo rankas vietinių ir aplinkinių krikščionių apsaugą.

t-008vidutinis

Tokį vardą pelno su prūsais bendradarbiavęs Pamario kunigaikštis Sventopelkas (III, 32), Gedimino sąjungininkas Lenkijos karalius Vladislovas Lokietka (Papildymas, 10), kuris, norėdamas atgauti Pamarį, stojęs į ginkluotą kovą prieš Ordiną.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 17

Dusburgietis, rašydamas apie lietuvių\npuolimus, ypač kronikos pabaigoje, stengiasi ir šia prasme pagrįsti būtinumą kariauti\nprieš Lietuvą (III, 343—346, 357—358).\n Senos Vokiečių ordino tradicijos dvasia nušviečiamas Ordino įsikūrimas Kulmo\nžemėje, dovanotoje Mazovijos kunigaikščio Konrado, šis. aktas laikomas Ordino veiklos\nPrūsijoje pagrindu (II, 5, 6).

c-13118Citatos

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 22

pakvietė Mozūrijos kunigaikš-\ntis Konradas ir padovanojo\njiems Kulmo žemę. 1231 m.\nOrdinas pasistatė Torunės pil.\nPrasidėjo metodiški kryžiaus\nžygiai į Prūsiją.

c-36417Citatos

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 15

1230 met. Mozūrų kunigaikštis Konradas ir pirmasis prū sų vyskupas misionorius Kristijonas, negalėdami apsiginti nuo prūsų puolimų, atsikviečia pagalbon darbo nebeturintį vokie čių „Mergelės Marijos” Ordiną, kuris dėl ant apsiaustų nešio jamų kryžių paprastai vadinamas kryžiuočių Ordinu. Taip lietuvių tautos įkliuvo tarp dviejų agresingų, stiprių ir karingų germanų organizacijų.

c-88791Citatos

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 28

Kovodamas \nprieš giminingų lietuviams pagonių prūsų gentis Mozūrijos kunigaikštis \nKonradas 1230 m. pakvietė kurtis Kulmo žemėje prie Vyslos Vokiečių \nordino riterius (kryžiuočius). Ši fatališka klaida daug kainuos lenkams \nir lietuviams – Ordinas pajungė prūsus, o 1236 m.

c-006Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Krikščionių kunigaikščius, kurį laiką kovojusius prieš Ordiną, Dusburgietis vadina išdavikais. Tokį vardą pelno su prūsais bendradarbiavęs Pamario kunigaikštis Sventopelkas (III, 32), Gedimino sąjungininkas Lenkijos karalius Vladislovas Lokietka (Papildymas, 10), kuris, norėdamas atgauti Pamarį, stojęs į ginkluotą kovą prieš Ordiną. Dėl Gedimino diplomatinės veiklos iškilęs Lietuvos krikšto klausimas būtų pakirtęs Ordino egzistavimo pagrindą, todėl Dusburgietis stengiasi įrodyti, jog Lietuvos 66 PD, II, 6; PKD, s.

t-008Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-008

Susieti teiginiai: t-008