Santrauka
Kitokio požiūrio į Lietuvos perspektyvas laikėsi iš etninės Lietuvos kilusio Juzefo Pilsudskio (Józef Piłsudski) vadovaujama Lenkų socialistų partija. Pilsudskis – buvusios. Pilsudskis nebuvo kalbinio lenkinimo šalininkas, bet nerimtai žiūrėjo ir į lietuvių pretenzijas kurti nepriklausomą Lietuvą lietuvių istorinėje erdvėje, juolab kad daugelyje tos erdvės pakraščių (kur ir buvo jo gimtinė) lietuvių kalba buvo beprarandanti savo.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Pagal Juzefą Pilsudskį Vilnių turėjo užimti ne Lenkijos kariuomenė, o Liucjano Želigovskio daliniai. |
| t-002 Juzefas Pilsudskis rėmė buvusios dvilypės Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimą, įsivaizduodamas ją kaip federaciją. |
| t-003 Juzefas Pilsudskis pareiškė, kad jo politika yra iš esmės taiki ir kad jis nepuls Lietuvos, kurią laikė „tėvynine“ šalimi. |
| t-004 Juzefo Pilsudskio šalininkai rėmė ryžtingą kovą pirmiausia prieš Rusiją ir nevengė teroristinių veiksmų. |
| t-005 1919 m. Juzefo Pilsudskio šalininkai tarp lenkų siekė išlaikyti Lietuvą Lenkijos sudėtyje. |
| t-006 Juzefas Pilsudskis Vilniaus užėmimą motyvavo vietos lenkų tautiniu apsisprendimu ir kovos su bolševikais būtinybe. |
| t-007 Juzefo Pilsudskio grįžimas į valdžią po 1926 m. perversmo Lenkijoje skatino veikti Seimo valdymu nepatenkintas Lietuvos politines jėgas. |
| t-008 1927 m. gruodžio 10 d. Ženevoje Juzefas Pilsudskis Augustinui Voldemarui uždavė klausimą „Karas ar taika?“. |
| t-009 Juzefas Pilsudskis, pokario Lenkijos vadovas, buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų ir vadino save lietuviu. |
| t-010 Ernestas Galvanauskas ketino Juzefą Pilsudskį sekti pavyzdžiu: pirmiausia sudaryti fait accompli padėtį, o tada derėtis. |
| t-011 1927 m. gruodžio 10 d. Ženevoje Juzefas Pilsudskis Augustinui Voldemarui uždavė klausimą „Karas ar taika?“. |