Man atrodo, kad jei Lietuvo je buvo keletas tokių šventų vieto vių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie nintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Man atrodo, kad jei Lietuvo\nje buvo keletas tokių šventų vieto\nvių, tai Vilnius būtinai turėjo būti \nviena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie\nnintelė, tad tikriausiai po to smūgio \nPerkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių \nKrivaitis su aukotojais iš Romainių \nbuvo perkelti į Vilnių, taigi Vilnius \nXIII amžiaus gale jau galėjo būti tan\nkiai gvvenama ir svarbi gyvenvietė.\n- • -\n19\n\n## Puslapis 36\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nužėmęs įvairias Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir \nsavo užkariavimais nusigavęs net už Kijevo, įsakė pastatyti \nmūrinę pilį ant kalno, tuo tikslu žmonių rankomis paaukš\ntinto, Vilnelės bei Vilijos9 upių santakoje, ir į ten iš Trakų \nperkėlė savo buveinę. Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kuni\ngaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ry\nšius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10.
Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taigi ta vietovė, žinia, jei ji buvo parinkta to\nkiai reikšmingai paskirčiai, jau anksčiau turėjo būti užstaty\nta ir gyvenama. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne \nnuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, \nį aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti \nprie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus \nlydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė\nliau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė\nje, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno\nvinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, \nkrantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau \nvisas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo \nRusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgy\nvendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir \npilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į \nmūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 .
1580 m. ant kalno prie Vilnelės Kasparo Bekešo kapą pažymėjo apvalaus bokšto pavidalo paminklas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pagaliau čia, Vilniuje, \nšis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu\nmu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin\ngai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu\nsipelniusius. Vilniaus turguje 1580 metų birželio 18 dieną \nbuvo nukirsdintas Jurgis Astikas - už klastą ir tėvynės išda\nvystę61. Narsiojo Kasparo Bekešo atminimas Vilniuje 1580 \nmetais buvo pagerbtas prie jo kapo, ant kalno prie Vilnelės, \npastačius apvalaus bokšto pavidalo paminklą, išlikusį iki\n[Vyskupo seminarijos fundacija iš \nvyskupo stalo dvaro, vadinamo \nVozgėliškėmis [Vaisgėliškis].
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono sostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami puolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse įkurdavo savo valdžios buveines.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
17\n\n## Puslapis 34\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nVilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono \nsostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami \npuolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse \nįkurdavo savo valdžios buveines. Bet labai tikėtina, kad nuo \nseno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už\nkariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, \nsupančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6. Čia buvo \npirmykštė gyvenvietė, kurios vardas paskui buvo duotas ten \nišaugusiam miestui, pagaliau nuo tos tvirtovės prie Vilnios \npalei krantą pažemiais tęsėsi trobelės iki pat Vilijos.
Vilnia, arba Vilnelė, anuomet, atite kėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro Pilies [gatvę], per senuosius roki tų mūrus, palei Pilies vartus, paskui per mažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pi lies teritoriją, už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau nėra patikimų\ntam įrodymu.\n4\nVilnia, arba Vilnelė, anuomet, atite\nkėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro \nPilies [gatvę], per senuosius roki tų \nmūrus, palei Pilies vartus, paskui per \nmažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pi\nlies teritoriją, už dabartinės katedros \nįtekėjo į Viliją. Iš priešingos, vakarų, \npusės atitekėjęs Vingrių upokšnis vi\nsiškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Vi\nliją.
Gediminas įsakė pastatyti mūrinę pilį Vilnelės ir Vilijos upių santakoje.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš\nkonams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino \njiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, \nleido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū\nnams iš Vokietijos ir Lenkijos\n9\nManome, kad Pilies kalnas senų se\nnovėje buvo gerokai mažesnė kalva, \nužbaigianti virtinę kalnų, juosiančių \nVilnelės vorupę, kuri seniau toje mi\nnėtosios kalvos pusėje įtekėjo į Vili\nją. Gediminas, statydindamas pilį \nkaro belaisvių iš Rusios rankomis, \niškasęs Vilnelei kitą vagą, kurią da\nbar matome, ten išraustomis žemė\nmis paaukštino paskuoją pilies kal\nvą ir gal ją iš karto visai vandeniu \nužtvindė, juk anuomet visas lietuvių \npilis buvo stengiamasi apsupti van\ndeniu. Iki šiol Palenkėję tarp vieti\nnių žmonių sklinda padavimas, esą \nsenovės laikais iš ten eidavę į Vilnių \nkalnų kasti.