Vilnelė

Santrauka

Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san­ takoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa­ jėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. 73 Vilhelmas Habsburgas 281, 284- 286, 289 Vilhelmas Morenietis 166, 167, 180 Vilhelmas, Olandijos grafas 249 Vilija (Neris) 156 Vilikaila 162 Vilkaviškis 112 Vilkija 216 Vilkų Kampo kaimas 109 Vilnelė, upė 110, 244 Vilkolevičius, bajoras 368 Vilnius 5, 6.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Gedimino legendoje medžioklė vyko kalne prie Neries ir Vilnelės santakos, o sapną Šventaragio slėnyje išaiškino Lizdeika.		c-001
t-002 Ten, kur Vilnelė įteka į Viliją, stovėjo Gedimino pastatydinta mūro tvirtovė.		c-002
t-003 Šventaragio slėnis buvo lanka tarp Vilijos ir Vilnelės, kur degė lietuvių garbinama amžinoji ugnis Gabija.		c-003
t-004 Vilnelė anuomet tekėjo pro Pilies gatvę, palei Pilies vartus ir už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją.		c-004
t-005 Kiščina valdė Markučius ir ant kalno prie Vilnelės turėjo didelius kaimo stiliaus namus.		c-005
t-006 1522 m. prie Vilnelės iškilo popieriaus malūnas.		c-006
t-007 1580 m. ant kalno prie Vilnelės Kasparo Bekešo kapą pažymėjo apvalaus bokšto pavidalo paminklas.		c-007
t-008 Maksimui Vasiljevičiui buvo dovanota šienaujama pieva prie kelio į Užupį, už Vilnelės.		c-008

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Gedimino legendoje medžioklė vyko kalne prie Neries ir Vilnelės santakos, o sapną Šventaragio slėnyje išaiškino Lizdeika.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės įkūrimas^14. Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san­ takoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa­ jėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. Valdovo sapne gir­ dėtas staugimas «geležinio vilko », «lyg jame butų staugę šimtas vilkų », reiškęs, jog toje vietoje busiąs pastatytas miestas, kuris pasieksiąs didelio garso.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Ten, kur Vilnelė įteka į Viliją, stovėjo Gedimino pastatydinta mūro tvirtovė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal­ nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin­ ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar­ siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Šventaragio slėnis buvo lanka tarp Vilijos ir Vilnelės, kur degė lietuvių garbinama amžinoji ugnis Gabija.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Reikš­ mingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,’ rėpian­ tis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių. Čia pat medinė šventykla, prie kurios šliejosi pagonių vaidilų būstai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Vilnelė anuomet tekėjo pro Pilies gatvę, palei Pilies vartus ir už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

4 Vilnia, arba Vilnelė, anuomet, atite­ kėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro Pilies [gatvę], per senuosius roki tų mūrus, palei Pilies vartus, paskui per mažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pi­ lies teritoriją, už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją. Iš priešingos, vakarų, pusės atitekėjęs Vingrių upokšnis vi­ siškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Vi­ liją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Kiščina valdė Markučius ir ant kalno prie Vilnelės turėjo didelius kaimo stiliaus namus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Toji Kiščina valdė Markučius ir ant kalno prie Vilnelės turėjo didelius kaimo stiliaus namus, - prie kelio, iš­ einančio iš daubos ir vedančio iš da­ bartinio Markučių dvaro į namelį, va­ dintą Jeruzalimu, Paplaujoje. Ponia Vitebsko vaivadienė turėjo gerą sko­ nį ir gyveno žavingoje vietoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: 1522 m. prie Vilnelės iškilo popieriaus malūnas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O po kele­ lių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš­ tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei­ dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: 1580 m. ant kalno prie Vilnelės Kasparo Bekešo kapą pažymėjo apvalaus bokšto pavidalo paminklas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Narsiojo Kasparo Bekešo atminimas Vilniuje 1580 metais buvo pagerbtas prie jo kapo, ant kalno prie Vilnelės, pastačius apvalaus bokšto pavidalo paminklą, išlikusį iki [Vyskupo seminarijos fundacija iš vyskupo stalo dvaro, vadinamo Vozgėliškėmis [Vaisgėliškis].

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Maksimui Vasiljevičiui buvo dovanota šienaujama pieva prie kelio į Užupį, už Vilnelės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dovanojame Vilniaus miestiečiui Maksimui Vasiljevi- čiui šienaujamą pievą palei tavo malūną prie kelio, vedan­ čio iš miesto į Užupį, už Vilnelės. Tai davėme jam ir jo vaikams visiems laikams.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai