Santrauka
Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san takoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa jėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. 73 Vilhelmas Habsburgas 281, 284- 286, 289 Vilhelmas Morenietis 166, 167, 180 Vilhelmas, Olandijos grafas 249 Vilija (Neris) 156 Vilikaila 162 Vilkaviškis 112 Vilkija 216 Vilkų Kampo kaimas 109 Vilnelė, upė 110, 244 Vilkolevičius, bajoras 368 Vilnius 5, 6.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Gediminas įsakė pastatyti mūrinę pilį Vilnelės ir Vilijos upių santakoje. |
| t-002 Strijkovskio ir Kojelavičiaus pasakojime Šventaragio slėnis buvo vieta, kur Vilnios upė įteka į Viliją. |
| t-003 Man atrodo, kad jei Lietuvo je buvo keletas tokių šventų vieto vių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie nintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo. |
| t-004 Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas. |
| t-005 Gedimino pastatydinta mūro tvirtovė stovėjo prie Vilnelės žiočių į Viliją. |
| t-006 Vietovė prie Vilijos ir Vilnios santakos Islandijos keliautojų pasakojimuose buvo žinoma jau XII amžiuje. |
| t-007 Kiščina valdė Markučius ir ant kalno prie Vilnelės turėjo didelius kaimo stiliaus namus. |
| t-008 Nuo tvirtovės prie Vilnios palei krantą pažemiais trobelės tęsėsi iki Vilijos. |
| t-009 Aleksandras dovanojo Maksimui Vasiljevičiui šienaujamą pievą už Vilnelės prie kelio iš miesto į Užupį. |
| t-010 1580 metais ant kalno prie Vilnelės, prie Kasparo Bekešo kapo, pastatytas apvalaus bokšto pavidalo paminklas. |
| t-011 1522 m. prie Vilnelės iškilo popieriaus malūnas. |
| t-012 1580 m. ant kalno prie Vilnelės Kasparo Bekešo kapą pažymėjo apvalaus bokšto pavidalo paminklas. |
| t-013 1580 metais ant kalno prie Vilnelės Kasparo Bekešo kapui buvo pastatytas apvalaus bokšto pavidalo paminklas. |
| t-014 Ten, kur Vilnelė įteka į Viliją, stovėjo Gedimino pastatydinta mūro tvirtovė. |
| t-015 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono sostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami puolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse įkurdavo savo valdžios buveines. |
| t-016 Narbutas Vilnios, arba Vilnelės, vardą laikė pirminiu ir iš jo kildino Vilniaus bei vėliau Vilija pramintos Neries pavadinimus. |
| t-017 Vilnia tekėjo kalnų apsupta vaga ir įtekėjo į Viliją ties Gedimino pastatyta mūro tvirtove. |
| t-018 Pilies kalno pietų pusėje tarp kalno ir Vilnelės stovėjo didžiuliai Manvydo rūmai. |
| t-019 Balińskis Vilniaus vardą siejo su Vilnia, o ne Vilija, ir iš to sprendė, kad pirmykštė gyvenvietė buvo prie Vilnios. |
| t-020 Maksimui Vasiljevičiui buvo dovanota šienaujama pieva prie kelio į Užupį, už Vilnelės. |
| t-021 Vilnelė anuomet tekėjo pro Pilies gatvę, palei Pilies vartus ir už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją. |
| t-022 Šventaragio slėnis buvo lanka tarp Vilijos ir Vilnelės, kur degė lietuvių garbinama amžinoji ugnis Gabija. |
| t-023 Didysis kunigaikštis Aleksandras dovanojo Maksimui Vasiljevičiui šienaujamą pievą už Vilnelės prie kelio į Užupį. |
| t-024 Narbutas Vilnią apibūdino kaip kadaise laivybai tikusią, sraunią, vingiuotą ir akmenuoto dugno upę, priešindamas ją giliai Vilijai. |
| t-025 Vilnia, arba Vilnelė, anuomet, atite kėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro Pilies [gatvę], per senuosius roki tų mūrus, palei Pilies vartus, paskui per mažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pi lies teritoriją, už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją. |
| t-026 Balińskis manė, kad iki Gedimino ant Vilnios srovę supančių kalvų, kur dabar stovi Vilnius, tikėtina, buvo medinė tvirtovė. |
| t-027 Vilnia, arba Vilnelė, anuomet tekėjo pro Pilies gatvę, palei Pilies vartus ir už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją. |
| t-028 1522 metais prie Vilnelės iškilo popieriaus malūnas, buvęs aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko. |
| t-029 Kiščina valdė Markučius ir ant kalno prie Vilnelės turėjo didelius kaimo stiliaus namus. |
| t-030 Gedimino legendoje medžioklė vyko kalne prie Neries ir Vilnelės santakos, o sapną Šventaragio slėnyje išaiškino Lizdeika. |