Vilnelė

PDF 36

Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš­\nkonams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino \njiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, \nleido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū­\nnams iš Vokietijos ir Lenkijos\n9\nManome, kad Pilies kalnas senų se­\nnovėje buvo gerokai mažesnė kalva, \nužbaigianti virtinę kalnų, juosiančių \nVilnelės vorupę, kuri seniau toje mi­\nnėtosios kalvos pusėje įtekėjo į Vili­\nją. Gediminas, statydindamas pilį \nkaro belaisvių iš Rusios rankomis, \niškasęs Vilnelei kitą vagą, kurią da­\nbar matome, ten išraustomis žemė­\nmis paaukštino paskuoją pilies kal­\nvą ir gal ją iš karto visai vandeniu \nužtvindė, juk anuomet visas lietuvių \npilis buvo stengiamasi apsupti van­\ndeniu. Iki šiol Palenkėję tarp vieti­\nnių žmonių sklinda padavimas, esą \nsenovės laikais iš ten eidavę į Vilnių \nkalnų kasti.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi­\nnas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne \nregėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu­\nvęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų.

PDF 35-36

Man atrodo, kad jei Lietuvo­\nje buvo keletas tokių šventų vieto­\nvių, tai Vilnius būtinai turėjo būti \nviena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie­\nnintelė, tad tikriausiai po to smūgio \nPerkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių \nKrivaitis su aukotojais iš Romainių \nbuvo perkelti į Vilnių, taigi Vilnius \nXIII amžiaus gale jau galėjo būti tan­\nkiai gvvenama ir svarbi gyvenvietė.\n- • -\n19\n\n## Puslapis 36\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nužėmęs įvairias Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir \nsavo užkariavimais nusigavęs net už Kijevo, įsakė pastatyti \nmūrinę pilį ant kalno, tuo tikslu žmonių rankomis paaukš­\ntinto, Vilnelės bei Vilijos9 upių santakoje, ir į ten iš Trakų \nperkėlė savo buveinę. Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kuni­\ngaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ry­\nšius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10.

PDF 67

Taigi ta vietovė, žinia, jei ji buvo parinkta to­\nkiai reikšmingai paskirčiai, jau anksčiau turėjo būti užstaty­\nta ir gyvenama. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne \nnuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, \nį aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti \nprie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus \nlydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė­\nliau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė­\nje, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno­\nvinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, \nkrantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau \nvisas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo \nRusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgy­\nvendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir \npilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į \nmūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 .

PDF 123

Dar \nniūrokas tuomet, bet visais laikais kerintis gražiu krašto­\nvaizdžiu buvo anuometinis Vilnius, iškilęs prieš akis atvyku- \nsiems lenkams. Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal­\nnų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, \nbuvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin­\nta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų \npusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar­\nsiausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, \npalei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja.

PDF 32

Tuo metu poreikis turėti savą gynybą ir per ne­\npaliaujamus karus pažintis su kaimyninėmis šalimis, jau at- \nsikračiusiomis netašyto barbariškumo, davė pradžią rastis \nLietuvos žemėje medinėms pilims ir tvirtovėms.\nVietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke­\nliautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu­\nsėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4. Nors ir patogio­\nje padėtyje, ir išsistačiusi gražioje vietoje, dviejų upių \nsantakoje: Vilijos, arba Neries5, ir Vilnios, vėliau pavadintos\nsurašytos klausantis jų skaldų, bei \nšiaurės kronikos byloja ne apie vie­\nną tokį žygį.

PDF 279

Iš tos versmės ištekantis upelis vadi­\nnosi Druja, nes yra miesto archyve ka­\nraliaus Žygimanto Augusto laiškas, \nrašytas rusų kalba iš Liublino, datuo­\ntas 1538 metų rugsėjo 1 dieną, su \nLietuvos antspaudu ir raštininko Os- \ntafiejaus [Eustachijaus] parašu, įspė­\njantis ponią Kiščiną, Vitebsko vaiva- \ndienę, kad nestabdytų vandens, \nvamzdžiais nuvesto į miestą, iš Dru­\njos upės Paplaujoje, tekančios netoli \nZiupronių kelio, nes tam yra kara­\nliaus leidimas, kurį ji privalanti gerb­\nti. Toji Kiščina valdė Markučius ir ant \nkalno prie Vilnelės turėjo didelius \nkaimo stiliaus namus, - prie kelio, iš­\neinančio iš daubos ir vedančio iš da­\nbartinio Markučių dvaro į namelį, va­\ndintą Jeruzalimu, Paplaujoje. Ponia \nVitebsko vaivadienė turėjo gerą sko­\nnį ir gyveno žavingoje vietoje.

PDF 123

Dar \nniūrokas tuomet, bet visais laikais kerintis gražiu krašto­\nvaizdžiu buvo anuometinis Vilnius, iškilęs prieš akis atvyku- \nsiems lenkams. Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal­\nnų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, \nbuvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin­\nta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų \npusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar­\nsiausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, \npalei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja.

PDF 373

PATS ALEKSANDRAS,\nDIEVO MALONE DIDYSIS LIETUVOS, \nRUSIOS, ŽEMAIČIŲ IR KITŲ \nKUNIGAIKŠTIS\nVilniaus vaivadai mūsų kancleriui ponui Mikalojui Rad­\nvilai. Dovanojame Vilniaus miestiečiui Maksimui Vasiljevi- \nčiui šienaujamą pievą palei tavo malūną prie kelio, vedan­\nčio iš miesto į Užupį, už Vilnelės. Tai davėme jam ir jo \nvaikams visiems laikams.

PDF 308

Pagaliau čia, Vilniuje, \nšis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu­\nmu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin­\ngai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu­\nsipelniusius. Vilniaus turguje 1580 metų birželio 18 dieną \nbuvo nukirsdintas Jurgis Astikas - už klastą ir tėvynės išda­\nvystę61. Narsiojo Kasparo Bekešo atminimas Vilniuje 1580 \nmetais buvo pagerbtas prie jo kapo, ant kalno prie Vilnelės, \npastačius apvalaus bokšto pavidalo paminklą, išlikusį iki\n[Vyskupo seminarijos fundacija iš \nvyskupo stalo dvaro, vadinamo \nVozgėliškėmis [Vaisgėliškis].

PDF 283

Malūnas, iki mūsų laikų vadin­\ntas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius \n1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui \nir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo­\nmis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kele­\nlių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir \nžemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus \nmalūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš­\ntautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei­\ndimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę \nnutiesti tiltą iš akmenų arba plytų.

PDF 308

Pagaliau čia, Vilniuje, \nšis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu­\nmu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin­\ngai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu­\nsipelniusius. Vilniaus turguje 1580 metų birželio 18 dieną \nbuvo nukirsdintas Jurgis Astikas - už klastą ir tėvynės išda­\nvystę61. Narsiojo Kasparo Bekešo atminimas Vilniuje 1580 \nmetais buvo pagerbtas prie jo kapo, ant kalno prie Vilnelės, \npastačius apvalaus bokšto pavidalo paminklą, išlikusį iki\n[Vyskupo seminarijos fundacija iš \nvyskupo stalo dvaro, vadinamo \nVozgėliškėmis [Vaisgėliškis].

PDF 308

Pagaliau čia, Vilniuje, \nšis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu­\nmu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin­\ngai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu­\nsipelniusius. Vilniaus turguje 1580 metų birželio 18 dieną \nbuvo nukirsdintas Jurgis Astikas - už klastą ir tėvynės išda­\nvystę61. Narsiojo Kasparo Bekešo atminimas Vilniuje 1580 \nmetais buvo pagerbtas prie jo kapo, ant kalno prie Vilnelės, \npastačius apvalaus bokšto pavidalo paminklą, išlikusį iki\n[Vyskupo seminarijos fundacija iš \nvyskupo stalo dvaro, vadinamo \nVozgėliškėmis [Vaisgėliškis].

PDF 123

Dar \nniūrokas tuomet, bet visais laikais kerintis gražiu krašto­\nvaizdžiu buvo anuometinis Vilnius, iškilęs prieš akis atvyku- \nsiems lenkams. Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal­\nnų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, \nbuvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin­\nta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų \npusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar­\nsiausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, \npalei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja.

PDF 33-34

17\n\n## Puslapis 34\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nVilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono \nsostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami \npuolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse \nįkurdavo savo valdžios buveines. Bet labai tikėtina, kad nuo \nseno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už­\nkariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, \nsupančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6. Čia buvo \npirmykštė gyvenvietė, kurios vardas paskui buvo duotas ten \nišaugusiam miestui, pagaliau nuo tos tvirtovės prie Vilnios \npalei krantą pažemiais tęsėsi trobelės iki pat Vilijos.

PDF 67

Taigi ta vietovė, žinia, jei ji buvo parinkta to­\nkiai reikšmingai paskirčiai, jau anksčiau turėjo būti užstaty­\nta ir gyvenama. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne \nnuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, \nį aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti \nprie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus \nlydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė­\nliau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė­\nje, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno­\nvinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, \nkrantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau \nvisas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo \nRusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgy­\nvendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir \npilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į \nmūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 .

PDF 308

Pagaliau čia, Vilniuje, \nšis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu­\nmu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin­\ngai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu­\nsipelniusius. Vilniaus turguje 1580 metų birželio 18 dieną \nbuvo nukirsdintas Jurgis Astikas - už klastą ir tėvynės išda­\nvystę61. Narsiojo Kasparo Bekešo atminimas Vilniuje 1580 \nmetais buvo pagerbtas prie jo kapo, ant kalno prie Vilnelės, \npastačius apvalaus bokšto pavidalo paminklą, išlikusį iki\n[Vyskupo seminarijos fundacija iš \nvyskupo stalo dvaro, vadinamo \nVozgėliškėmis [Vaisgėliškis].

PDF 123

O pilies kalno pietų \npusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar­\nsiausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, \npalei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Reikš­\nmingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpian­\ntis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų \nsenovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, \ndidžiai garbinama lietuvių. Čia pat medinė šventykla, prie \nkurios šliejosi pagonių vaidilų būstai.

PDF 67

Taigi ta vietovė, žinia, jei ji buvo parinkta to­\nkiai reikšmingai paskirčiai, jau anksčiau turėjo būti užstaty­\nta ir gyvenama. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne \nnuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, \nį aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti \nprie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus \nlydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė­\nliau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė­\nje, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno­\nvinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, \nkrantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau \nvisas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo \nRusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgy­\nvendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir \npilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į \nmūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 .

PDF 373

PATS ALEKSANDRAS,\nDIEVO MALONE DIDYSIS LIETUVOS, \nRUSIOS, ŽEMAIČIŲ IR KITŲ \nKUNIGAIKŠTIS\nVilniaus vaivadai mūsų kancleriui ponui Mikalojui Rad­\nvilai. Dovanojame Vilniaus miestiečiui Maksimui Vasiljevi- \nčiui šienaujamą pievą palei tavo malūną prie kelio, vedan­\nčio iš miesto į Užupį, už Vilnelės. Tai davėme jam ir jo \nvaikams visiems laikams.

PDF 124

Tačiau nėra patikimų\ntam įrodymu.\n4\nVilnia, arba Vilnelė, anuomet, atite­\nkėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro \nPilies [gatvę], per senuosius roki tų \nmūrus, palei Pilies vartus, paskui per \nmažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pi­\nlies teritoriją, už dabartinės katedros \nįtekėjo į Viliją. Iš priešingos, vakarų, \npusės atitekėjęs Vingrių upokšnis vi­\nsiškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Vi­\nliją.

PDF 123

O pilies kalno pietų \npusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar­\nsiausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, \npalei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Reikš­\nmingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpian­\ntis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų \nsenovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, \ndidžiai garbinama lietuvių. Čia pat medinė šventykla, prie \nkurios šliejosi pagonių vaidilų būstai.

PDF 373

PATS ALEKSANDRAS,\nDIEVO MALONE DIDYSIS LIETUVOS, \nRUSIOS, ŽEMAIČIŲ IR KITŲ \nKUNIGAIKŠTIS\nVilniaus vaivadai mūsų kancleriui ponui Mikalojui Rad­\nvilai. Dovanojame Vilniaus miestiečiui Maksimui Vasiljevi- \nčiui šienaujamą pievą palei tavo malūną prie kelio, vedan­\nčio iš miesto į Užupį, už Vilnelės. Tai davėme jam ir jo \nvaikams visiems laikams.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi­\nnas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne \nregėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu­\nvęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų.

PDF 124

Tačiau nėra patikimų\ntam įrodymu.\n4\nVilnia, arba Vilnelė, anuomet, atite­\nkėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro \nPilies [gatvę], per senuosius roki tų \nmūrus, palei Pilies vartus, paskui per \nmažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pi­\nlies teritoriją, už dabartinės katedros \nįtekėjo į Viliją. Iš priešingos, vakarų, \npusės atitekėjęs Vingrių upokšnis vi­\nsiškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Vi­\nliją.

PDF 64-65

48\n\n## Puslapis 65\n\nI KNYGA\nStrijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi­\nčius' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy­\ndami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, \npo Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­\ndangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių \nnuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi­\nnas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne \nregėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu­\nvęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų.

PDF 124

Tačiau nėra patikimų\ntam įrodymu.\n4\nVilnia, arba Vilnelė, anuomet, atite­\nkėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro \nPilies [gatvę], per senuosius roki tų \nmūrus, palei Pilies vartus, paskui per \nmažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pi­\nlies teritoriją, už dabartinės katedros \nįtekėjo į Viliją. Iš priešingos, vakarų, \npusės atitekėjęs Vingrių upokšnis vi­\nsiškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Vi­\nliją.

PDF 283

Malūnas, iki mūsų laikų vadin­\ntas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius \n1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui \nir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo­\nmis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kele­\nlių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir \nžemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus \nmalūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš­\ntautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei­\ndimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę \nnutiesti tiltą iš akmenų arba plytų.

PDF 251

Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės\nįkūrimas^14. Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san­\ntakoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje\n(kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa­\njėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. Valdovo sapne gir­\ndėtas staugimas «geležinio vilko », «lyg jame butų staugę šimtas\nvilkų », reiškęs, jog toje vietoje busiąs pastatytas miestas, kuris\npasieksiąs didelio garso.