Santrauka

Klaipėdos krašto lietuviai, ilgus amžius gyvenę veikiami vokiečių kultūros, liuteronai, o ne katalikai, politiškai liko ištikimi Vokietijai, todėl patys sukilti nesiruošė. 1925 m. Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Rytprūsių lietuvių aktyvistai pasisakė už susijungimą su Lietuva tautinės kultūros ir kalbos išsaugojimo labui.c-001
t-002 Klaipėdos krašto surašymo duomenimis, krašte gyveno 37 000 lietuvių ir 34 000 lietuviškai namuose kalbėjusių „klaipėdiečių“.c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Rytprūsių lietuvių aktyvistai pasisakė už susijungimą su Lietuva tautinės kultūros ir kalbos išsaugojimo labui.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tik Rytprūsių lietuvių aktyvistai pasisakė už susijun- gimą su Lietuva tautinės kultūros ir kalbos išsaugojimo labui, tikėdamiesi gauti gerus postus administracijoje.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Klaipėdos krašto surašymo duomenimis, krašte gyveno 37 000 lietuvių ir 34 000 lietuviškai namuose kalbėjusių „klaipėdiečių“.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Klaipėdos krašto gyventojų surašy- mo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai. Kadangi Lietuva be vidinių skrupulų laikė „klaipėdiečius“ lie- tuviais, skaičiavo krašte esant 50,8 proc. lietuvių.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai