1925 m. Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai. Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas partijas (panašiai kaip elzasiečiai ar.
1925 m. Klaipėdos krašto gyventojų surašy- mo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai. Kadangi Lietuva be vidinių skrupulų laikė „klaipėdiečius“ lie- tuviais, skaičiavo krašte esant 50,8 proc. lietuvių. Lietuva įgijo neužšalantį uostą.
Kaunas bandė remtis atvykėliais iš Didžio- sios Lietuvos, tačiau dauguma jų buvo paprasti, neišsilavinę darbininkai. Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas parti- jas (panašiai kaip elzasiečiai ar Silezijos lenkai). Klaipėdos kraštas dauge- liu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Di- džiąją Lietuvą.
Kaunas bandė remtis atvykėliais iš Didžio- sios Lietuvos, tačiau dauguma jų buvo paprasti, neišsilavinę darbininkai. Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas parti- jas (panašiai kaip elzasiečiai ar Silezijos lenkai). Klaipėdos kraštas dauge- liu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Di- džiąją Lietuvą.