Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
1925 m. Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai. Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas partijas (panašiai kaip elzasiečiai ar.
Patikrinti teiginiai
Lietuva klaipėdiečius laikė lietuviais ir skaičiavo, kad Klaipėdos krašte lietuviai sudaro 50,8 procento gyventojų.
1925 m. Klaipėdos krašto gyventojų surašy- mo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai. Kadangi Lietuva be vidinių skrupulų laikė „klaipėdiečius“ lie- tuviais, skaičiavo krašte esant 50,8 proc. lietuvių. Lietuva įgijo neužšalantį uostą.
Lietuva prarado lietuviškai kalbėjusius klaipėdiškius, kurie vietos seimelio rinkimuose balsavo už vokiškas partijas.
Kaunas bandė remtis atvykėliais iš Didžio- sios Lietuvos, tačiau dauguma jų buvo paprasti, neišsilavinę darbininkai. Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas parti- jas (panašiai kaip elzasiečiai ar Silezijos lenkai). Klaipėdos kraštas dauge- liu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Di- džiąją Lietuvą.
Lietuva prarado lietuviškai kalbėjusių klaipėdiškių paramą, nes jie vietos seimelio rinkimuose balsavo už vokiškas partijas.
Kaunas bandė remtis atvykėliais iš Didžio- sios Lietuvos, tačiau dauguma jų buvo paprasti, neišsilavinę darbininkai. Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas parti- jas (panašiai kaip elzasiečiai ar Silezijos lenkai). Klaipėdos kraštas dauge- liu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Di- džiąją Lietuvą.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 3 |