Santrauka
1925 m. Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai. Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas partijas (panašiai kaip elzasiečiai ar.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Lietuva klaipėdiečius laikė lietuviais ir skaičiavo, kad Klaipėdos krašte lietuviai sudaro 50,8 procento gyventojų. | c-001 | |
| t-002 Lietuva dėl socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius klaipėdiškius, balsavusius už vokiškas partijas. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lietuva klaipėdiečius laikė lietuviais ir skaičiavo, kad Klaipėdos krašte lietuviai sudaro 50,8 procento gyventojų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kadangi Lietuva be vidinių skrupulų laikė „klaipėdiečius“ lie- tuviais, skaičiavo krašte esant 50,8 proc. lietuvių. Lietuva įgijo neužšalantį uostą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuva dėl socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius klaipėdiškius, balsavusius už vokiškas partijas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas parti- jas (panašiai kaip elzasiečiai ar Silezijos lenkai).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |