Lietuvos istorijos žinių lobynas
paprotys
5 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Atskirus papročius ir žmonių santykiavimo formas, vadinamą « bičiulystę » (iš čia ir « bičiulis ») sukūrė užsiėmimas bitininkyste. Kad bitininkystė dar ir vėliau buvo svarbi ūkio šaka, rodo randami nuostatai apie bites ir bitininkų teises Lietuvos Statute (1529). Šalia pagrindinių lietuvių verslų (žemdirbystės ir gyvulinin kystės) ir kitų pridedamųjų užsiėmimų (bitininkystės, medžioklės, žvejybos), buvo puoselėjamas amatas.
Patikrinti teiginiai
Seniausia miškinės bitininkystės forma Lietuvoje yra paliudyta ir mitologijoje bei tautosakoje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Seniausia miškinės bitininkystės forma Lietuvoje yra paliudyta ir mitologijoje bei tautosakoje. Kad bitininkystė dar ir vėliau buvo svarbi ūkio šaka, rodo randami nuostatai apie bites ir bitininkų teises Lietuvos Statute (1529). Nuo seno šaltiniuose yra paliudytos taip pat medaus duoklės.
1529 m. Lietuvos Statuto nuostatai apie bites ir bitininkų teises rodo, kad bitininkystė tebebuvo svarbi ūkio šaka.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kad bitininkystė dar ir vėliau buvo svarbi ūkio šaka, rodo randami nuostatai apie bites ir bitininkų teises Lietuvos Statute (1529). Nuo seno šaltiniuose yra paliudytos taip pat medaus duoklės. O vaškas buvo viena iš seniausių Lie tuvos eksporto prekių.
Šalia žemdirbystės, gyvulininkystės, bitininkystės, medžioklės ir žvejybos Lietuvoje buvo puoselėjamas amatas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tuo tarpu per didelį bad metį Lietuvoje ir Jotvingijoje (1279), anksčiau javais pertekę, jotvingiai prašė kunigaikštį Vladimirą parduoti rugių, siūlydami « vaško, ar voverių, ar bebrų, ar juodųjų kiaunių, ar sidabro » (PSRL II, 879). Šalia pagrindinių lietuvių verslų (žemdirbystės ir gyvulinin kystės) ir kitų pridedamųjų užsiėmimų (bitininkystės, medžioklės, žvejybos), buvo puoselėjamas amatas. Jo pėdsakų reikia ieškoti geležies amžiaus pradžioje.
Bitininkystė Lietuvoje sukūrė bičiulyste vadintus papročius ir žmonių santykiavimo formas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Atskirus papročius ir žmonių santykiavimo formas, vadinamą « bičiulystę » (iš čia ir « bičiulis ») sukūrė užsiėmimas bitininkyste. Seniausia miškinės bitininkystės forma Lietuvoje yra paliudyta ir mitologijoje bei tautosakoje. Kad bitininkystė dar ir vėliau buvo svarbi ūkio šaka, rodo randami nuostatai apie bites ir bitininkų teises Lietuvos Statute (1529).
Bitininkystė sukūrė papročius ir žmonių santykiavimo formas, vadintas bičiulyste.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Iš lietuvių auginamų paukščių yra žinomos vištos, žąsys ir antys. Atskirus papročius ir žmonių santykiavimo formas, vadinamą « bičiulystę » (iš čia ir « bičiulis ») sukūrė užsiėmimas bitininkyste. Seniausia miškinės bitininkystės forma Lietuvoje yra paliudyta ir mitologijoje bei tautosakoje.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 5 | 5 |