rusinimas

Santrauka

Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdžia siekė aneksuotas Lenkijos ir Lietuvos žemes paversti tiesiog Vakarų Rusija. Rusinimo politika 1864–1904 metais Šios politikos ėmėsi sukilimo slopintojas ir vienas jos sumanytojų Vilniaus generalgubernatorius M. Stalino kultą – susilpnėjo rusinimas, valdžia pradėjo labiau pasitikėti vietiniais lietuviais.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdžia siekė aneksuotas Lenkijos ir Lietuvos žemes paversti tiesiog Vakarų Rusija.		c-001
t-002 Rusinimo politikos programa siekė silpninti vietos dvarininkiją ir viešajame gyvenime įtvirtinti rusų kalbą.		c-002
t-003 Po J. Stalino mirties ir Nikitos Chruščiovo pasmerkto Stalino kulto rusinimas susilpnėjo, o valdžia labiau pasitikėjo vietiniais lietuviais.		c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdžia siekė aneksuotas Lenkijos ir Lietuvos žemes paversti tiesiog Vakarų Rusija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdžia siekė aneksuotas Lenki- jos ir Lietuvos žemes paversti tiesiog Vakarų Rusija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Rusinimo politikos programa siekė silpninti vietos dvarininkiją ir viešajame gyvenime įtvirtinti rusų kalbą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Programą sudarė kompleksas specialių ekonominės ir kultūrinės politikos priemonių, turėjusių susilpninti vietos dvarininkijos ekonomines pozicijas ir užtikrinti, kad Rusijos aneksuotose LLV žemėse, dabar oficialiai traktuojamose „nuo seno rusiškomis žemė- mis“, viešajame gyvenime vietoje lenkų įsivyrautų rusų kalba, dominuo- jančias pozicijas įgytų Rusų stačiatikių bažnyčia, o valstiečių vaikai įsilie- tų į rusų aukštąją kultūrą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Po J. Stalino mirties ir Nikitos Chruščiovo pasmerkto Stalino kulto rusinimas susilpnėjo, o valdžia labiau pasitikėjo vietiniais lietuviais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Padėtis ėmė keistis 1953 m. mirus J. Stalinui, o ypač po trejų metų Ni- kitai Chruščiovui pasmerkus J. Stalino kultą – susilpnėjo rusinimas, val- džia pradėjo labiau pasitikėti vietiniais lietuviais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Lenkai
• Lietuviai
• Rusai
• Stačiatikiai
• 1830-1831 m. ir 1863 m. sukilimai
• Carinė „rusų pradų atkūrimo“ rusinimo praktika 1864-1904 m
• Ivanas Kornilovas
• Juozas Tumas (Vaižgantas)
• Lietuviškosios spaudos draudimas ir rusiškų raidžių įvedimas (1864—1865 m.)
• Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
• Nelegalios lietuvių periodinės spaudos leidimas ir platinimas tautiniam sąjūdžiui
• Rusiškosios raidės
• mokytojų seminarija
• rusinimas Vakarų Rusija Šiaurės Vakarų kraštas (kraštas)
• spiritus movens
• „Tėvynės sargo“ leidimo pradžia
• Michailas Muravjovas
• Nikita Chruščiovas
• rusinimas dvikalbystė
• rusinimas rusinimo politika