Santrauka
Išliko ne tik atskiras LDK valstybės titulas ir teritorija, bet ir atskira vykdomoji valdžia – kancleris, iždininkas, etmonas ir kt. Pageidaujama Lenkijos ir Lietuvos federacija niekaip nesilipdė, paaiškėjo, kad lietuviai iš lenkų galėjo tikėtis nepriklausomos Lietuvos tik siauresnėse etnografinėse ribose. Tačiau 1921 m. Vilniaus klausimo ir Lietuvos ir Lenkijos priešpriešos sureguliavimą Sąjungininkai sumanė išspręsti federacijos būdu.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Pageidauta Lenkijos ir Lietuvos federacija nesusikūrė, o lietuviai iš lenkų galėjo tikėtis tik siauresnių etnografinių ribų Lietuvos. |
| t-002 1921 m. Sąjungininkai Vilniaus klausimą ir Lietuvos bei Lenkijos priešpriešą siekė sureguliuoti federacijos būdu. |
| t-003 Po unijos LDK išlaikė atskirą valstybės titulą, teritoriją, vykdomąją valdžią, iždą, kariuomenę, teismus ir teisinę sistemą. |
| t-004 Lietuviai vengė federacijos su Lenkija, bet sutiko derėtis, jei Varšuva pripažintų Lietuvą su sostine Vilniumi. |
| t-005 P. Himansas parengė Lietuvos federacinės valstybės, sudarytos iš Kauno ir Vilniaus kantonų, projektą. |
| t-006 Lenkijos ir Lietuvos federacijos planas nesisekė, o lietuviai iš lenkų galėjo tikėtis tik siauresnių etnografinių Lietuvos ribų. |