Pirmieji normanai iš Skandina vijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Visi žemaičiai nuo se nų laikų lietuviais save vadino, bet niekados - žemaičiais, ir dėl tokio ta patumo mes mūsų titule nerašome Žemaitijos vardo, nes viskas yra vie na - ir žemė, ir žmonės/' 3 Kraštas, lankytas normanų piratų iš Švedijos, Norvegijos ir. Tad galėjo čia pirmiau būti skandinavų nausėdijos, taigi Vilniaus pradžia gal siekia normanų piratus, kūrusius Lietuvoje seniausias gyvenvietes IX-X amžiuje.
O žemaičiai Lietuvą vadina Auxto- te, tai yra aukštesnė žemė palyginus su Žemaitija. Visi žemaičiai nuo se nų laikų lietuviais save vadino, bet niekados - žemaičiais, ir dėl tokio ta patumo mes mūsų titule nerašome Žemaitijos vardo, nes viskas yra vie na - ir žemė, ir žmonės/' 3 Kraštas, lankytas normanų piratų iš Švedijos, Norvegijos ir Danijos, už ėmė visą Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Suomijos įlan kos ir buvo jų vadinamas A ust u rweg. Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tar pusavio nesantaika atgrasaus barba riškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pu sę.
2\nApie Lietuvos ir Žemaitijos tapatu\nmą ir apie tą jos dalijimą į aukštuti\nnę ir žemutinę sužinome iš kuo pa\ntikimiausio šaltinio, iš didžiojo \nkunigaikščio Vytauto 1420 metais \nRomos imperatoriui Zigmantui ra- \nšvto laiško: Terra Samaytarum, - pa-\n14\n\n## Puslapis 31\n\nI KNYGA\nVisame tame plote, nuo senų senovės apaugusiame girio\nmis, palei gausių upių, versmių, ežerų krantus, stovėjo var\nganos medžioklių trobelės. Pirmieji normanai iš Skandina\nvijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję \nplėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam \ntikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai \nkaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Tikriausiai tie žygiai iš \nŠvedijos, Norvegijos ir Danijos, dažnai kartojami į Baltijos \npakrantes, davė pradžią legendiniam pasakojimui apie Pa\nlemono ir jo Romos riterių3 atvykimą iš Italijos.
Panemunių Žemaitijoje paplitęs garsus padavimas skel bia štai ką . Jūrininkai, atplaukę iš už jūros, plaukė Nemunu 10 Permė, arba Biarmija, buvo turtingas kraštas, ypač tauriųjų metalų, todėl traukė plėšikus normanus; šito įrodymų yra šiaurės sagose, tarp kitų Kormaks - saga pasakoja, kad Norvegijos karalius Hanaldas Graurokas darė jūros žygius į Biarmenlandiją. Tai buvo X amžiaus pirmojoje pusėje (Sagaen Bibliothek v.