Santrauka
Pirmieji normanai iš Skandina vijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Visi žemaičiai nuo se nų laikų lietuviais save vadino, bet niekados - žemaičiais, ir dėl tokio ta patumo mes mūsų titule nerašome Žemaitijos vardo, nes viskas yra vie na - ir žemė, ir žmonės/’ 3 Kraštas, lankytas normanų piratų iš Švedijos, Norvegijos ir. Tad galėjo čia pirmiau būti skandinavų nausėdijos, taigi Vilniaus pradžia gal siekia normanų piratus, kūrusius Lietuvoje seniausias gyvenvietes IX-X amžiuje.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Pirmieji normanai iš Skandina vijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. | c-001 | |
| t-002 Visi žemaičiai nuo se nų laikų lietuviais save vadino, bet niekados - žemaičiais, ir dėl tokio ta patumo mes mūsų titule nerašome Žemaitijos vardo, nes viskas yra vie na - ir žemė, ir žmonės/'' 3 Kraštas, lankytas normanų piratų iš Švedijos, Norvegijos ir. | c-002 | |
| t-003 Tad galėjo čia pirmiau būti skandinavų nausėdijos, taigi Vilniaus pradžia gal siekia normanų piratus, kūrusius Lietuvoje seniausias gyvenvietes IX-X amžiuje. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pirmieji normanai iš Skandina vijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
2 Apie Lietuvos ir Žemaitijos tapatu mą ir apie tą jos dalijimą į aukštuti nę ir žemutinę sužinome iš kuo pa tikimiausio šaltinio, iš didžiojo kunigaikščio Vytauto 1420 metais Romos imperatoriui Zigmantui ra- švto laiško: Terra Samaytarum, - pa- 14
Puslapis 31
I KNYGA Visame tame plote, nuo senų senovės apaugusiame girio mis, palei gausių upių, versmių, ežerų krantus, stovėjo var ganos medžioklių trobelės. Pirmieji normanai iš Skandina vijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Tikriausiai tie žygiai iš Švedijos, Norvegijos ir Danijos, dažnai kartojami į Baltijos pakrantes, davė pradžią legendiniam pasakojimui apie Pa lemono ir jo Romos riterių3 atvykimą iš Italijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Visi žemaičiai nuo se nų laikų lietuviais save vadino, bet niekados - žemaičiais, ir dėl tokio ta patumo mes mūsų titule nerašome Žemaitijos vardo, nes viskas yra vie na - ir žemė, ir žmonės/” 3 Kraštas, lankytas normanų piratų iš Švedijos, Norvegijos ir.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O žemaičiai Lietuvą vadina Auxto- te, tai yra aukštesnė žemė palyginus su Žemaitija. Visi žemaičiai nuo se nų laikų lietuviais save vadino, bet niekados - žemaičiais, ir dėl tokio ta patumo mes mūsų titule nerašome Žemaitijos vardo, nes viskas yra vie na - ir žemė, ir žmonės/’ 3 Kraštas, lankytas normanų piratų iš Švedijos, Norvegijos ir Danijos, už ėmė visą Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Suomijos įlan kos ir buvo jų vadinamas A ust u rweg. Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tar pusavio nesantaika atgrasaus barba riškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pu sę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tad galėjo čia pirmiau būti skandinavų nausėdijos, taigi Vilniaus pradžia gal siekia normanų piratus, kūrusius Lietuvoje seniausias gyvenvietes IX-X amžiuje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
’ 49
Puslapis 66
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Nors yra toks mūsų kronikininko pasakojimas apie Vil niaus įkūrimą XIV amžiuje, likę pėdsakų, liudijančių tą mies tą buvus jau XII amžiuje. Islandų keliautojas Snorro, tais lai kais vykdamas per Europos šiaurės kraštus, rado savo genties nausėdžių ir suprato jų šnektą - prie V eini (Vilnius), Tryk (Trakų) ir kitų miestų, netgi Lenkijojek. Tad galėjo čia pirmiau būti skandinavų nausėdijos, taigi Vilniaus pradžia gal siekia normanų piratus, kūrusius Lietuvoje seniausias gyvenvietes IX-X amžiuje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Teminiai klasteriai
Susiję objektai
- Lietuviai
- Skandinavai
- Tame (Baigos brolis)
- Tomas (Hertvigo iš Pokarvių sūnus)
- Žemaičiai
- Austurweg
- Eistr
- Gediminas
- Laivai
- Laivai, valtys, sieliai ir plaustai
- Normanų jūros kelionės, plėšikavimas ir prekyba Baltijos pakrantėse
- Szomoyth Auxtote
- Variagai
- Venedai
- Viskas yra viena - ir žemė, ir žmonės
- bajorkaimiai