Normanų piratų lankytas kraštas apėmė Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki Suomijos įlankos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 31
O žemaičiai Lietuvą vadina Auxtote, tai yra aukštesnė žemė palyginus su Žemaitija. Visi žemaičiai nuo senų laikų lietuviais save vadino, bet niekados - žemaičiais, ir dėl tokio tapatumo mes mūsų titule nerašome Žemaitijos vardo, nes viskas yra viena - ir žemė, ir žmonės/' 3 Kraštas, lankytas normanų piratų iš Švedijos, Norvegijos ir Danijos, užėmė visą Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Suomijos įlankos ir buvo jų vadinamas A ust u rweg. Atšiaurus klimatas, nenaši, uolėta žemė, pagaliau tvarkos stoka ir tarpusavio nesantaika atgrasaus barbariškumo laikais vertė skandinavus traukti į tas jūros keliones, o kartais į didesnes išvykas, į kitą Baltijos pusę.
IX amžiuje Rusioje variagais vadinti normanai iš Skandinavijos Baltijos pakrantėse siekė plėšikavimo ir prekybos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 30-31
2 Apie Lietuvos ir Žemaitijos tapatumą ir apie tą jos dalijimą į aukštutinę ir žemutinę sužinome iš kuo patikimiausio šaltinio, iš didžiojo kunigaikščio Vytauto 1420 metais Romos imperatoriui Zigmantui rašvto laiško: Terra Samaytarum, - pa- 14 ## Puslapis 31 I KNYGA Visame tame plote, nuo senų senovės apaugusiame giriomis, palei gausių upių, versmių, ežerų krantus, stovėjo varganos medžioklių trobelės. Pirmieji normanai iš Skandinavijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję plėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam tikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai kaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Tikriausiai tie žygiai iš Švedijos, Norvegijos ir Danijos, dažnai kartojami į Baltijos pakrantes, davė pradžią legendiniam pasakojimui apie Palemono ir jo Romos riterių3 atvykimą iš Italijos.
Narbutas rašo, kad šiaurės sagose minimi normanų jūros žygiai į turtingą Permę, arba Biarmiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 219
Panemunių Žemaitijoje paplitęs garsus padavimas skelbia štai ką . Jūrininkai, atplaukę iš už jūros, plaukė Nemunu 10 Permė, arba Biarmija, buvo turtingas kraštas, ypač tauriųjų metalų, todėl traukė plėšikus normanus; šito įrodymų yra šiaurės sagose, tarp kitų Kormaks - saga pasakoja, kad Norvegijos karalius Hanaldas Graurokas darė jūros žygius į Biarmenlandiją. Tai buvo X amžiaus pirmojoje pusėje (Sagaen Bibliothek v.