Santrauka
Mūšio išvakarėse 1601 m. balandžio 1 d. Švedijos kariuomenė šturmu užėmė Kuoknesės miestą ir apsupo pilį, bet joje esanti lietuvių įgula nepasidavė. Chodkevičius siekė neleisti švedams susijungti, tačiau to padaryti nepavyko ir rugsėjo 23 d. Švedijos kariuomenė apgulė Rygą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Mūšio išvakarėse 1601 m. balandžio 1 d. Švedijos kariuomenė šturmu užėmė Kuoknesės miestą ir apsupo pilį, bet joje esanti lietuvių įgula nepasidavė. | c-001 | |
| t-002 Chodkevičius siekė neleisti švedams susijungti, tačiau to padaryti nepavyko ir rugsėjo 23 d. Švedijos kariuomenė apgulė Rygą. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Mūšio išvakarėse 1601 m. balandžio 1 d. Švedijos kariuomenė šturmu užėmė Kuoknesės miestą ir apsupo pilį, bet joje esanti lietuvių įgula nepasidavė.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mūšio išvakarėse
1601 m. balandžio 1 d. Švedijos kariuomenė šturmu užėmė Kuoknesės miestą ir apsupo pilį, bet joje esanti lietuvių įgula nepasi- davė. 2500 švedų karių įsitvirtino mieste ir pradėjo pilies apgultį. Karolis Sudermanas pasiuntė 2400 karių, kurie turėjo prista- tyti apsiautusiai švedų kariuomenei maistą ir šaudmenis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Chodkevičius siekė neleisti švedams susijungti, tačiau to padaryti nepavyko ir rugsėjo 23 d. Švedijos kariuomenė apgulė Rygą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
J. K. Chodkevičius siekė neleisti švedams susijungti, tačiau to padaryti nepavyko ir rugsėjo 23 d. Švedijos kariuomenė apgulė Rygą.
Apie 1619 m. nutapyto Pieterio Snayerso paveikslo „Salaspilio mūšis“ fragmentas. Lietuvos
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |