Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
11 teiginiai10 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Radvilos Perkūno reidas 1581 Karolis Zikaras 90 Kuoknesės mūšis 1601 Arvydas Pociūnas 96 Salaspilio (Kircholmo) mūšis 1605 Arvydas Pociūnas 100 Salacgryvos jūrų mūšis 1609 Gintautas Jakštys 110 Chotino mūšis 1621 Arvydas Pociūnas 112 Smolensko apgultis. Mūšio išvakarėse 1601 m. balandžio 1 d. Švedijos kariuomenė šturmu užėmė Kuoknesės miestą ir apsupo pilį, bet joje esanti lietuvių įgula nepasidavė. Paėmė beveik visus laivus, kuriais Dauguvos upe švedai atplukdė 96 KUOKNESĖS MŪŠIS 1601 m. birželio 23 d. L Arialentibas (Souk snjam Lirhuanis (rus (areli Duos SadSijimunds Tereu Pisa S See Regs ac newfie Kuoknesés mūšis 1601 m. XVIII a.
Patikrinti teiginiai
Švedijos kariuomenė per trumpą laiką užėmė Kuoknesę, o 1608 m. rudenį Jonas Karolis Chodkevičius ją išvadavo.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Maža to,\n\nms\n\nlaivams iplaukti j Rygos uosta. Per trumpa\n“| laiką Švedijos kariuomenė užėmė Paidę\n(Weisenstein), Kuoknesę (Kokenhausen) ir\nViljandį (Fellin).\n\n1608 m.
Mūšio išvakarėse 1601 m. balandžio 1 d. Švedijos kariuomenė šturmu užėmė Kuoknesės miestą ir apsupo pilį, bet joje esanti lietuvių įgula nepasidavė.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mūšio išvakarėse 1601 m. balandžio 1 d. Švedijos kariuomenė šturmu užėmė Kuoknesės miestą ir apsupo pilį, bet joje esanti lietuvių įgula nepasi- davė. 2500 švedų karių įsitvirtino mieste ir pradėjo pilies apgultį. Karolis Sudermanas pasiuntė 2400 karių, kurie turėjo prista- tyti apsiautusiai švedų kariuomenei maistą ir šaudmenis.
1608 m. rudenį numalšinus rokošą Lenkijos karalystėje, Jonas Karolis Chodkevičius grįžo į Livoniją ir per trumpą laiką išvadavo Kuoknesę ir Viljandį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1608 m. rudenį numalšinus rokošą Len- kijos karalystėje, Jonas Karolis Chodke- vičius grįžo į Livoniją ir per trumpą laiką išvadavo Kuoknesę ir Viljandį. 1609 m. kovo mėnesį jis pabandė pulti Daugavgryvą ir taip pralaužti Rygos blokadą, bet pa- pildomais įtvirtinimais sustiprinę senąją tvirtovę, Nilsomo Sternskioldomo vado- dinamasis Zebžidovskio rokošas privertė vaujama 250 švedų karių įgula su 29 patran- Joną Karolį Chodkevičių nutraukti karo komis sugebėjo atsilaikyti prieš netikėtą veiksmus Livonijoje ir vykti į Lenkiją padėti lietuvių puolimą. Po nepavykusio puolimo
Švedijos kariuomenė per trumpą laiką užėmė Paidę, Kuoknesę ir Viljandį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Maža to,\n\nms\n\nlaivams iplaukti j Rygos uosta. Per trumpa\n“| laiką Švedijos kariuomenė užėmė Paidę\n(Weisenstein), Kuoknesę (Kokenhausen) ir\nViljandį (Fellin).\n\n1608 m.
Prieš Kuoknesės mūšį Lietuvos kariuomenė sumušė švedų dalinį ir paėmė beveik visus Dauguva plukdytus laivus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Ge- gužės 28 d. Lietuvos kariuomenė šį dalinį sumušė ir išsklaidė. Paėmė beveik visus lai- vus, kuriais Dauguvos upe švedai atplukdė 96 KUOKNESĖS MŪŠIS 1601 m. birželio 23 d. L Arialentibas (Souk snjam Lirhuanis (rus (areli Duos SadSijimunds Tereu Pisa S See Regs ac newfie Kuoknesés mūšis 1601 m. XVIII a. piešta iliustracija maistą ir amuniciją.
Tuo pačiu laiku Veisekė, kunigaikštis Kuoknesės, matydamas ūkinykus krikštijantis, atėjo, gerin damos vokyčiams, v.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Tuo atėjus pirmasis darbas tų mel džionų buvo, iki nepradėjus kariauti, mūrus Rygos paaukštinti taip, jog ilgainiui nebebūt nė kokio pa vojaus nuo netikėlių. Tuo pačiu laiku Veisekė, kunigaikštis Kuokne- sės, matydamas ūkinykus krikštijantis, atėjo, gerin damos vokyčiams, v. Albertą į Rygą lankyti, kur sai jį su didžia žmonysta priėmė ir vaišino.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas