1941 m. birželio 23 d. sudarytos Laikinosios vyriausybės vadovu tapo literatūros dėstytojas Juozas Ambrazevičius.
Įrodymai (1)
tapo literatūros dėstytojas Juozas Ambrazevičius. LV vyravo krikščionių
Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Sukilėliai užimtame Kaune pastatė vokiečius prieš įvykusį faktą – užėmus radiją 1941 m. birželio 23 d. LAF atstovas Leonas Prapuolenis pranešė: „Susidariusi laikinoji vėl naujai atgimstančios Lietuvos Vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir. Škirpos, įkalinus jį „namų arešte“, birželio 23 dieną sudarytos Laikinosios vyriausybės (LV) vadovu tapo literatūros dėstytojas Juozas Ambrazevičius. Tačiau naciai vis tiek tos vyriausybės nepripažino, dėl to dauguma iš jos priimtų per 100 įstatymų ir nutarimų neveikė.
Patikrinti teiginiai
1941 m. birželio 23 d. sudarytos Laikinosios vyriausybės vadovu tapo literatūros dėstytojas Juozas Ambrazevičius.
tapo literatūros dėstytojas Juozas Ambrazevičius. LV vyravo krikščionių
Laikinoji vyriausybė realiai nevaldė padėties, nes negalėjo palaikyti ryšių su visu kraštu.
jo palaikyti ryšių su visu kraštu – paštas, telegrafas, telefonas naudoti tik
Laikinosios vyriausybės uždraudimas rodo, kad ji pirmiausia žiūrėjo lietuvių tautos interesų, buvo paskelbta prieš vokiečių vadovybės valią ir nebuvo nacių politinių intrigų darinys.
Taip nacių okupuotoje Lietuvoje baigėsi legalių lietuvių organizacijų veikla. Laikinosios vyriausybės uždraudimas rodo, kad ji pirmiausia žiūrėjo lietuvių tautos interesų, buvo paskelbta prieš vokiečių vadovybės valią ir nebuvo nacių politinių intrigų darinys. Svarbiausias įvykis – Birželio sukilimas, sugriovęs sovietų mitą apie savanorišką Lietuvos įsijungimą į Sovietų Sąjungą, neva atitikusį lietuvių tautos lūkesčius.
1941 m. birželio 23 d. LAF atstovas Leonas Prapuolenis per užimtą radiją paskelbė apie Laikinąją vyriausybę.
Taip nacių okupuotoje Lietuvoje baigėsi legalių lietuvių organizacijų veikla. Laikinosios vyriausybės uždraudimas rodo, kad ji pirmiausia žiūrėjo lietuvių tautos interesų, buvo paskelbta prieš vokiečių vadovybės valią ir nebuvo nacių politinių intrigų darinys. Svarbiausias įvykis – Birželio sukilimas, sugriovęs sovietų mitą apie savanorišką Lietuvos įsijungimą į Sovietų Sąjungą, neva atitikusį lietuvių tautos lūkesčius.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 4 | 4 |