Santrauka
Aisčiai ugnį laikė dievybe, per ją susižinodavo su dievais ir degindavo jiems aukas; kai kuriose vietose nuolat kūrenama amžinoji ugnis buvo savotiška šventovė. Namų židinyje nuolat kūrenama šventoji namų ugnelė buvo vadinama gabija.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: religinė praktika
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 Senovės Lietuvoje nėra rimtų liudijimų apie tikybos šventnamius, o šventosios ugnies pastogės, jei buvo, neišsiskyrė iš paprastų trobesių. | c-002 | |
| t-006 Svetimšaliams labiausiai į akis krito lietuvių ugnies kultas, su kuriuo buvo siejami medžiai, ištisi miškai ir kai kurie gyvuliai, pavyzdžiui, žalčiai, petrelės ir Dievo karvytės. | c-003 | |
| t-007 Ligšiol yra žinoma keletas kulto tarnų vardų, bet jokio organizacinio ryšio tarp jų neužtikta^2 ), Taip pat nėra jokių rimtų liudijimų, kad senovės Lietuvoje būtų buvę kokių tikybos šventnamių. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Senovės Lietuvoje nėra rimtų liudijimų apie tikybos šventnamius, o šventosios ugnies pastogės, jei buvo, neišsiskyrė iš paprastų trobesių.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Taip pat nėra jokių rimtų liudijimų, kad senovės Lietuvoje būtų buvę kokių tikybos šventnamių. Jei ir buvo kokios pa stogės šventajai ugniai nuo oro kritulių apsaugoti, tai jos niekuo nepasižymėjo, gal visai nesiskyrė nuo paprastų trobesių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Svetimšaliams labiausiai į akis krito lietuvių ugnies kultas, su kuriuo buvo siejami medžiai, ištisi miškai ir kai kurie gyvuliai, pavyzdžiui, žalčiai, petrelės ir Dievo karvytės.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Iš kulto labiausiai tų laikų svetimšaliams į akis yra kri tęs lietuvių ugnies kultas, kurio esmė taip pat nežinoma. Su kultu buvę surišti medžiai, ištisi miškai, kai kurie gyvuliai, pav. žalčiai, petrelės arba Dievo karvytės ir kit., bet koks buvo tarp jų ir tikinčiųjų santykis, nėr žinios.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ligšiol yra žinoma keletas kulto tarnų vardų, bet jokio organizacinio ryšio tarp jų neužtikta^2 ), Taip pat nėra jokių rimtų liudijimų, kad senovės Lietuvoje būtų buvę kokių tikybos šventnamių.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Ligšiol yra žinoma keletas kulto tarnų vardų, bet jokio organizacinio ryšio tarp jų neužtikta^2 ), Taip pat nėra jokių rimtų liudijimų, kad senovės Lietuvoje būtų buvę kokių tikybos šventnamių. Jei ir buvo kokios pa stogės šventajai ugniai nuo oro kritulių apsaugoti, tai jos niekuo nepasižymėjo, gal visai nesiskyrė nuo paprastų trobesių. Su šventaisiais rišasi stabų klausimas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |