Santrauka
Aisčiai ugnį laikė dievybe, per ją susižinodavo su dievais ir degindavo jiems aukas; kai kuriose vietose nuolat kūrenama amžinoji ugnis buvo savotiška šventovė. Namų židinyje nuolat kūrenama šventoji namų ugnelė buvo vadinama gabija.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: religinė praktika
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Aisčiai ugnį laikė dievybe, per ją susižinodavo su dievais ir degindavo jiems aukas; kai kuriose vietose nuolat kūrenama amžinoji ugnis buvo savotiška šventovė. |
| t-002 Namų židinyje nuolat kūrenama šventoji namų ugnelė buvo vadinama gabija. |
| t-003 Senovės Lietuvoje nėra rimtų liudijimų apie tikybos šventnamius, o šventosios ugnies pastogės, jei buvo, neišsiskyrė iš paprastų trobesių. |
| t-004 Svetimšaliams labiausiai į akis krito lietuvių ugnies kultas, su kuriuo buvo siejami medžiai, ištisi miškai ir kai kurie gyvuliai, pavyzdžiui, žalčiai, petrelės ir Dievo karvytės. |
| t-005 Senovės Lietuvoje žinoma keletas kulto tarnų vardų, bet nerasta jų organizacinio ryšio ar rimtų tikybos šventnamių liudijimų. |