Paprotys

Aisčių ugnies kultas ir šventoji namų ugnelė

5 teiginiai4 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 teiginių

t-001vidutinis

Aisčiai ugnį laikė dievybe, per ją susižinodavo su dievais ir degindavo jiems aukas; kai kuriose vietose nuolat kūrenama amžinoji ugnis buvo savotiška šventovė.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 49

Reikšmingą vietą aisčių religijoje turėjo ugnis. Ji buvo ne tik dievybė — per ją žmonės susižinodavo su savo dievais, sužinodavo jų valią; ugnyje aisčiai degindavo ir dievams aukas. Kai kuriose vietose ji buvo nuolat kūrenama — tai amžinoji ugnis. Tokios vietos buvo savotiškos šventovės.
t-002vidutinis

Namų židinyje nuolat kūrenama šventoji namų ugnelė buvo vadinama gabija.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 49

Ugnis buvo gerbiama ne tik šventovėje, bet ir kiekvienų namų židiny, kur, bent žiemos metu, ji buvo nuolat kūrenama. Tai vadinamoji šventoji namų ugnelė, arba gabija.
t-003vidutinis

Senovės Lietuvoje nėra rimtų liudijimų apie tikybos šventnamius, o šventosios ugnies pastogės, jei buvo, neišsiskyrė iš paprastų trobesių.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 21

Taip pat nėra jokių rimtų liudijimų, kad senovės Lietuvoje būtų buvę kokių tikybos šventnamių. Jei ir buvo kokios pastogės šventajai ugniai nuo oro kritulių apsaugoti, tai jos niekuo nepasižymėjo, gal visai nesiskyrė nuo paprastų trobesių.
t-004vidutinis

Svetimšaliams labiausiai į akis krito lietuvių ugnies kultas, su kuriuo buvo siejami medžiai, ištisi miškai ir kai kurie gyvuliai, pavyzdžiui, žalčiai, petrelės ir Dievo karvytės.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 21

Iš kulto labiausiai tų laikų svetimšaliams į akis yra kritęs lietuvių ugnies kultas, kurio esmė taip pat nežinoma. Su kultu buvę surišti medžiai, ištisi miškai, kai kurie gyvuliai, pav. žalčiai, petrelės arba Dievo karvytės ir kit., bet koks buvo tarp jų ir tikinčiųjų santykis, nėr žinios.
t-005vidutinis

Senovės Lietuvoje žinoma keletas kulto tarnų vardų, bet nerasta jų organizacinio ryšio ar rimtų tikybos šventnamių liudijimų.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 21

Taip pat nėra jokių rimtų liudijimų, kad senovės Lietuvoje būtų buvę kokių tikybos šventnamių. Jei ir buvo kokios pastogės šventajai ugniai nuo oro kritulių apsaugoti, tai jos niekuo nepasižymėjo, gal visai nesiskyrė nuo paprastų trobesių.