Nors nebus nė vieno kunigaikščio, kuris nevestų derybų dėl krikšto, kryžiaus karų epochos Europa, nebeleisdama valstybėms savarankiškai krikštytis, pati tarsi atstums Lietuvą nuo krikščionybės.
Lietuvos kunigaikščiai derėjosi dėl krikšto, tačiau kryžiaus karų epochos Europa, nebeleisdama savarankiško krikšto, tarsi atstūmė Lietuvą nuo krikščionybės.
Lietuva \nliko su lietuvių kalba, mistiškai skambančiomis sutartinėmis, sakmėmis \nir pasakomis, su savo pagoniškais dievais. Su pagonišku veidu Lietuva dar \ngyvens 400 metų ir po Netimero – minėtus dievus matome ir Mindaugo \nlaikais (Mindaugo krikštas ir karalystė taip pat liks epizodas), jie atėjo ir \niki Ldk Gedimino, kuris bylos gal ne tiek apie pagonišką monoteizmą, \nkiek apie vyriausiąjį Dievą – „ir mes turime vieną Dievą…“ Aiškindamas \nGedimino sapną apie staugiantį geležinį vilką pagonių žynys Lizdeika ir \nišpranašaus Vilniaus įkūrimą ir šlovę. Nors nebus nė vieno kunigaikščio, \nkuris nevestų derybų dėl krikšto, kryžiaus karų epochos Europa, nebe-\nleisdama valstybėms savarankiškai krikštytis, pati tarsi atstums Lietuvą \nnuo krikščionybės.
Nors nebus nė vieno kunigaikščio, kuris nevestų derybų dėl krikšto, kryžiaus karų epochos Europa, nebe- leisdama valstybėms savarankiškai krikštytis, pati tarsi atstums Lietuvą nuo krikščionybės. Lietuva liks savarankiška civilizacinė monada, todėl tiek Gediminas, tiek Algirdas, nelaukdami pripažinimo ir karūnos iš sve- tur, nemandagiai (Vakarų žvilgsniu) vadinsis karaliais. Tik Vytautas taps mandagesnis ir sieks įgyti karūną ir pripažinimą iš Vakarų.