Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Baltijos jūra

35 teiginiai39 įrašai63 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje. Iš vienos pusės ją supa Skandinavijos pusiasalis, iš kitos – Rytų ir Centrinės Europos šalys ir Danijos salos. Didžiojo Belto (16 km pločio), Mažojo Belto (600 m) ir Eresuno (3,5 km) sąsiauriais susisiekia su Kategatu, o per Kategatą ir Skageraką – su Šiaurės jūra. Kanalais Baltijos jūra yra sujungta su Baltąja jūra (Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas) ir Šiaurės jūra (Kylio kanalas).

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Baltijos jūra – istoriniuose šaltiniuose minima erdvė, svarbi prekybai, kariniams konfliktams ir regiono politiniams ryšiams. Po Karolio Didžiojo monarchijos žlugimo skandinavų piratų laivai pasklido po visą Baltijos pakrantę, o XII amžiuje europiečiai geriau susipažino su tolimesnėmis jos pakrantėmis. XIII amžiaus viduryje Lietuva valdė nedidelį, uostų stokojantį pakrantės ruožą, tačiau jos prekyba ilgainiui vis labiau krypo į Baltijos jūrą, kur veikė Hanzos pirklių sąjunga. Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsivėrę prekybos keliai paskatino Lietuvos ekonominį aktyvumą. Baltijos jūra taip pat buvo kovos dėl uostų ir įtakos erdvė: 1605 m. Lietuva laimėjo Salaspilio mūšį, bet vėliau Švedija užėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Algirdas (Lietuvos valdovas)BirutėGediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)Kęstutis (vakarų pasienio valdovas,XIV–XV a.)Ponas RiterisBremeno pirkliaiBudinaiČeltyčiosGotaiHerulaiKimbraiKrivičiaiKryžiuočių ordinasLietuviaiNormanaiPranciškonų ordinasPrūsaiRomėnaiSkandinavaiSlavaiSuomiaiTeutonaiVenedaiVokiečiaiBaltijaBremenasBūgasČekijaDauguvaDvinaEuropaKrokuvaLenkijaLietuvaLivonijaMalburgasMazovijaNaugardukasNemunasPajūrisPalangaPodolijaPriegliusPrūsijaRevelisSembaSkandinavijaŠirvintaTorunėVarmėVienaVilijaVilniusVyslaVokietijaZundasŽemaitijaAukurasGintarasLaivaiNuo Baltijos iki pat Juodosios jūrosdykraBaltijos jūra
Iš Baltijos jūros, Hiperborėjų okeano, ištekėjo ketu­ rios rojaus upės
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) · c-195967

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
AplinkaŠaltinių nesutarimas
  • Baltijos jūros pakrantės apibūdinamos kaip smėlėtas pajūris.
  • Baltijos jūros pakrantės apima žemus pajūrio kraštus; tarp Vyslos ir Dauguvos žiočių jas paveikė dideli potvyniai ir ilgalaikiai smarkūs šiaurės vėjai.
  • Šaltinis tai nurodo aprašydamas Livonijos karių judėjimą prie Palangos; XIII a. istorinis pasakojimas.
  • Narbutas taip aprašo praeities gamtinius pokyčius Šiaurės Europos istoriniame kontekste.
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas
  • Baltijos jūra yra apvalainės formos vandens telkinys, apribotas Skandinavijos pusiasalio, Suomijos, Ingrijos ir Estijos pakrančių bei sausumos lanku nuo Dauguvos iki Oderio žiočių.
  • Baltijos jūra, autoriaus vertinimu, senka; jos vandens lygis pamažu mažėja.
  • Baltijos jūra apibūdinama kaip turinti gintaringas pakrantes.
  • Tai Teodoro Narbuto pateiktas jūros kilmės ir ribų aiškinimas.
  • Narbutas šią išvadą priskiria stebėjimais ją grindusiems autoriams.
  • Narbutas mini gintaro rinkimą Baltijos jūros rytinėse pakrantėse ir jas sieja su gintaro prekyba.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Baltijos jūra buvo prekybos kelių kryptis ir prekybos erdvė.
  • Baltijos jūra buvo naudojama kaip susisiekimo ir prieigos kryptis į pakrantes bei uostus.
  • Šaltiniai aprašo XIII–XVI a. prekybos kryptį į Baltijos jūrą, prekybą Šiaurės ir Baltijos jūrose bei gintaro prekybą pakrantėse.
  • Šaltiniuose minima prieiga prie Baltijos jūros per Klaipėdą, keliai į Baltijos jūrą ir istorinis Palangos uostamiestis.
Infrastruktūra
  • Baltijos jūros pakrantėse buvo miestų, pilių ir uostų.
  • Šaltiniai XIII a. mini miestų ir pilių gausėjimą Baltijos pakrantėse, o Lietuvos pakrantės ruožas apibūdinamas kaip stokojantis uostų; Palanga minima kaip senas uostamiestis.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002vidutinis

Versalyje Lietuvos delegacija kėlė Rytų Prūsijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į Baltijos jūrą per Klaipėdą klausimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Visų lietuvių žemių sujungimas į vieną vienetą – dar praeito šimtmečio tautinio lietuvių judėjimo planų dalis, nors LDK niekuomet Rytų Prūsijos, lietuvių vadinamos Mažąja Lietuva, nevaldė. Tačiau Versalyje Lietuvos delegacija iškėlė Rytų Prūsijos (kurioje tarp pusės milijono vokiečių gyveno iki 100 000 lietuvių) teritorijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į Baltijos jūrą per Klaipėdą klausimą. Pralaimėjusi karą Vokietija tam energingai nesipriešino, manydama sumažinti sąjungininkų intrigas.
t-004vidutinis

Narbutas pritarė stebėjimais grindžiamai išvadai, kad Baltijos jūra senka.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tačiau jūros ploto didėjimas kartu reiškė jos vandens lygio mažėjimą. Visų pirma todėl, kad plačiau išsilieję vandenys savaime seklėja. Antra vertus, anot visų stebėjimų, Siaurės pusrutulio europinės dalies jūrų lygis kasmet pamažu žemėja, o dėl to nuolat anka ežerai, senka upės, išdžiūsta pelikės. Tad neklydo ir tie, kurie, savo nuomonę grįsdami stebėjimais, daro išvadą, kad Baltijos jūra senka.
t-005vidutinis

Narbutas kimbrų pasitraukimą iš Baltijos jūros pakrančių aiškino stichine nelaime Šiaurės Europoje po maždaug penkių jų gyvenimo ten amžių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Taip pat nebūtina įrodinėti, jog senovės germanai3 jei ir netiesiogiai kilę, tai giminiavosi su kimbrais nuo jų persikėlimo į Vakarų Europą laikų4; tai, be laibejo1, įvyko netrukus po 650 metų prieš Kristaus gimimą, kai kimbrų grobuoniški antpuoliai Rytuose ėmė slopti5. 25 Kimbrų gentims, pagyvenusioms penkis, o gal kiek daugiau amžių, dėl kažkokių svarbių priežasčių buvo lemta pasitraukti iš Baltijos jūros pakrančių6. Ta priežastis buvo šioje Siaurės Europos dalyje įvykusi stichinė nelaimė, kuri pavertė dykra žemus, pajūryje plytinčius kraštus nuo Zundo iki Oderio žiočių ir toliau į šiaurę.
t-007vidutinis

Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

**Pastangos sutvarkyti ūkį.** XVI amžiuje vakaruose Lietuva karų jau nebeturėjo. Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.
t-008vidutinis

Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kiek vėliau Mažoji Azija pateko į Turkų valdžią; prekybos centrai, kurie grupavosi Viduržemio jūroje, tada pamažu visai Europai nustojo savo reikšmės, ir šiaurėje ėmė kurtis nauji prekybos centrai. Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza. Nuo to tad laiko (XIII amžiaus) ir Lietuvos prekyba ėmė krypti į Baltijos jūrą.
t-009vidutinis

1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.

Įrodymai (1)
t-010vidutinis

Narbutas lietuvių rugiapjūtės dainų posakį „Garu Kotu“ siejo su padavimu apie Plinijaus minimą saulės, arba Apolono, garbinimą prie Baltijos jūros.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

100 ## Puslapis 100 (Hyperborensis). Lietuvių liaudies rugiapjūtės dainose yra posakis „saulės gaivinantis spindulys“, vartojamas pasakymas Garu Kotu; matyt, tai primena padavimą apie Plinijaus14 pastebėtą saulės, arba Apolono, garbinimą prie Baltijos jūros, kur garbinamoji saulė buvo vadinama Kovos. Apie tai plačiai kalba ponas Riteris savo Siaurės senovės tyrimuose15.
Visi teiginiai ir įrodymai (35 teiginiai, 39 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
AlgirdasBirutėGediminasJogailaKęstutisPonas RiterisAukurasGintarasLaivaiBremeno pirkliaiBudinaiGotaiHerulaiKimbraiKrivičiaiKryžiuočių ordinasLietuviaiNormanaiPranciškonų ordinasPrūsaiRomėnaiSkandinavaiSlavaiSuomiaiTeutonaiVenedaiVokiečiaiČeltyčiosNuo Baltijos iki pat Juodosios jūrosBaltijaBremenasBūgasDauguvaDvinaEuropaKrokuvaLenkijaLietuvaLivonijaMalburgasMazovijaNaugardukasNemunasPajūrisPalangaPodolijaPriegliusPrūsijaRevelisSembaSkandinavijaTorunėVarmėVienaVilijaVilniusVokietijaVyslaZundasČekijaŠirvintaŽemaitijadykra

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—1618
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—77
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—47
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—22
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—22
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—11
Lietuvių tautos istorija, t. 3—11