Baltijos jūra

Santrauka

Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza. Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza.		c-001
t-002 Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.		c-002
t-003 I s k y r i u s SENOJI LIETUVA SENOVĖS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBĖS ATSIRADIMAS M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuropiečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis.		c-003
t-004 Apšvieta ateina į LDK Nuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kunigaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos jūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a.		c-004
t-005 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.		c-005
t-006 Vokietijos kancleris Teobaldas fon Betmanas Holvegas (Theobald von Bethmann Hollweg) 1916 m. balandį Vokietijos reichstage pareiškė, kad Vokietija negrąžins Rusijai žmonių, gyvenančių nuo Baltijos jūros iki Vo- 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT.		c-006
t-007 Tačiau Versalyje Lietuvos delegacija iškėlė Rytų Prūsijos (kurioje tarp pusės milijono vokiečių gyveno iki 100 000 lietuvių) teritorijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į Baltijos jūrą per Klaipėdą klausimą.		c-007
t-008 1997 m. spalį pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl valstybinės sienos ir dėl išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jū- 6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 257 roje atskyrimo.		c-008
t-009 XII amžiuje geriau susipažinta su toli mesnėmis Baltijos jūros pakrantėmis.		c-009
t-010 Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių.		c-010
t-011 Esant tokiai Europos miestų padėčiai, Lietuva, ilgiausiai at siribojusi nuo krikščionybės, valdydama nedidelį ir uostų sto kojantį Baltijos pakrantės ruožą, dar su vargana žemdirbyste ir prekyba, vis dėlto pačiame XIII amžiaus viduryje savo žemėje jau.		c-011
t-012 Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos).		c-012
t-013 Ta lietuvių tauta, išsis kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo.		c-013
t-014 Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę.		c-014
t-015 134 ## Puslapis 151 Il KNYGA Tačiau tas amžių amžiams Lietuvos monarchijai atmintinas Vytauto viešpatavimas, tie neišmatuojami užkariavimai, ku rie jos sienas nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros pastūmė, o vakaruose atitolinę rytų link tarp Lenkijos iki.		c-015
t-016 Plačiu ruožu atsiremdama į Baltijos jūrą, šiaurėje siena buvo užbrėžta nuo Dauguvos žiočių, jos krantu tolyn į rytus, «iki vietos, kur iš Liubano ežero ištekanti upė (= Aiviekstė, Ewst) įteka į Dauguvą».		c-016

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kiek vėliau Mažoji Azija pateko į Turkų valdžią; prekybos cent- rai, kurie grupavosi Viduržemio jūroje, tada pamažu visai Euro-

pai nustojo savo reikšmės, ir šiaurėje ėmė kurtis nauji prekybos centrai. Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Han- za. Nuo to tad laiko (XIII amžiaus) ir Lietuvos prekyba ėmė krypti į Baltijos jūrą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pastangos sutvarkyti ūkį. XVI amžiuje vakaruose Lietuva karų jau nebeturėjo. Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsi- darė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: I s k y r i u s SENOJI LIETUVA SENOVĖS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBĖS ATSIRADIMAS M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuropiečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

2004 Lietuva tampa ES ir NATO nare.

I s k y r i u s SENOJI LIETUVA SENOVĖS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBĖS ATSIRADIMAS M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuro- piečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis kalbomis, kurios sudaro atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos šaką.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Apšvieta ateina į LDK Nuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kunigaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos jūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

rudenį padarė es- minę Spalio 20-osios pataisą, Lietuvai užtikrinančią pusę visų pareigybių valstybės institucijose. Apšvieta ateina į LDK Nuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kuni- gaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos jūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a. kariškai sustiprėjusios Švedijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suin- teresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Vokietijos kancleris Teobaldas fon Betmanas Holvegas (Theobald von Bethmann Hollweg) 1916 m. balandį Vokietijos reichstage pareiškė, kad Vokietija negrąžins Rusijai žmonių, gyvenančių nuo Baltijos jūros iki Vo- 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vos už pusmečio vokiečiai jau gerai žinojo kur esą. Vokietijos kancleris Teobaldas fon Betmanas Holvegas (Theobald von Bethmann Hollweg) 1916 m. balandį Vokietijos reichstage pareiškė, kad Vokietija negrąžins Rusijai žmonių, gyvenančių nuo Baltijos jūros iki Vo-

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 131 luinės pelkių – nesvarbu, ar jie būtų lenkai, lietuviai, vokiečiai ar latviai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Tačiau Versalyje Lietuvos delegacija iškėlė Rytų Prūsijos (kurioje tarp pusės milijono vokiečių gyveno iki 100 000 lietuvių) teritorijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į Baltijos jūrą per Klaipėdą klausimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Visų lietuvių žemių sujungimas į vieną vienetą – dar praeito šimtme- čio tautinio lietuvių judėjimo planų dalis, nors LDK niekuomet Rytų Prū- sijos, lietuvių vadinamos Mažąja Lietuva, nevaldė. Tačiau Versalyje Lietu- vos delegacija iškėlė Rytų Prūsijos (kurioje tarp pusės milijono vokiečių gyveno iki 100 000 lietuvių) teritorijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į Baltijos jūrą per Klaipėdą klausimą. Pralaimėjusi karą Vokietija tam ener- gingai nesipriešino, manydama sumažinti sąjungininkų intrigas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: 1997 m. spalį pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl valstybinės sienos ir dėl išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jū- 6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 257 roje atskyrimo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1997 m. spalį pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl valstybinės sienos ir dėl išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jū-

6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 257 roje atskyrimo. Nors Rusija Lietuvai išliko svarbi ekonominė partnerė, artimesni santykiai tarp šių valstybių nesusiklostė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: XII amžiuje geriau susipažinta su toli mesnėmis Baltijos jūros pakrantėmis.