Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza. Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.
Visų lietuvių žemių sujungimas į vieną vienetą – dar praeito šimtme-\nčio tautinio lietuvių judėjimo planų dalis, nors LDK niekuomet Rytų Prū-\nsijos, lietuvių vadinamos Mažąja Lietuva, nevaldė. Tačiau Versalyje Lietu-\nvos delegacija iškėlė Rytų Prūsijos (kurioje tarp pusės milijono vokiečių \ngyveno iki 100 000 lietuvių) teritorijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į \nBaltijos jūrą per Klaipėdą klausimą. Pralaimėjusi karą Vokietija tam ener-\ngingai nesipriešino, manydama sumažinti sąjungininkų intrigas.
Tačiau jūros ploto didėjimas kartu reiškė jos vandens\nlygio mažėjimą. Visų pirma todėl, kad plačiau išsilieję\nvandenys savaime seklėja. Antra vertus, anot visų ste\nbėjimų, Siaurės pusrutulio europinės dalies jūrų lygis\nkasmet pamažu žemėja, o dėl to nuolat anka ežerai, senka\nupės, išdžiūsta pelikės. Tad neklydo ir tie, kurie, savo\nnuomonę grįsdami stebėjimais, daro išvadą, kad Baltijos\njūra senka.
Taip pat nebūtina įrodinėti, jog senovės germanai3 jei\nir netiesiogiai kilę, tai giminiavosi su kimbrais nuo jų\npersikėlimo į Vakarų Europą laikų4; tai, be laibejo1, įvyko\nnetrukus po 650 metų prieš Kristaus gimimą, kai kimbrų\ngrobuoniški antpuoliai Rytuose ėmė slopti5.\n25\nKimbrų gentims, pagyvenusioms penkis, o gal kiek\ndaugiau amžių, dėl kažkokių svarbių priežasčių buvo lem\nta pasitraukti iš Baltijos jūros pakrančių6. Ta priežastis\nbuvo šioje Siaurės Europos dalyje įvykusi stichinė ne\nlaimė, kuri pavertė dykra žemus, pajūryje plytinčius kraš\ntus nuo Zundo iki Oderio žiočių ir toliau į šiaurę.
**Pastangos sutvarkyti ūkį.** XVI amžiuje vakaruose Lietuva\nkarų jau nebeturėjo. Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsi-\ndarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.
Kiek vėliau Mažoji Azija pateko į Turkų valdžią; prekybos cent-\nrai, kurie grupavosi Viduržemio jūroje, tada pamažu visai Euro-\n\n\npai nustojo savo reikšmės, ir šiaurėje ėmė kurtis nauji prekybos\ncentrai. Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose;\nčia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Han-\nza. Nuo to tad laiko (XIII amžiaus) ir Lietuvos prekyba ėmė\nkrypti į Baltijos jūrą.
1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.
Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suin-\nteresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko \nuostą. 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus \nSalaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė \nRygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.