Santrauka
Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza. Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 XII amžiuje buvo geriau susipažinta su tolimesnėmis Baltijos jūros pakrantėmis. |
| t-002 Versalyje Lietuvos delegacija kėlė Rytų Prūsijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į Baltijos jūrą per Klaipėdą klausimą. |
| t-003 Po Karolio Didžiojo monarchijos žlugimo skandinavų piratų laivai pasklido po visą Baltijos pakrantę. |
| t-004 Narbutas pritarė stebėjimais grindžiamai išvadai, kad Baltijos jūra senka. |
| t-005 Narbutas kimbrų pasitraukimą iš Baltijos jūros pakrančių aiškino stichine nelaime Šiaurės Europoje po maždaug penkių jų gyvenimo ten amžių. |
| t-006 XIII amžiaus viduryje Lietuva valdė nedidelį, uostų stokojantį Baltijos pakrantės ruožą. |
| t-007 Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba. |
| t-008 Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza. |
| t-009 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes. |
| t-010 Narbutas lietuvių rugiapjūtės dainų posakį „Garu Kotu“ siejo su padavimu apie Plinijaus minimą saulės, arba Apolono, garbinimą prie Baltijos jūros. |
| t-011 Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). |
| t-012 Narbutas aiškino, kad skitai gintarą turėjo gauti keliu palei į Baltijos jūrą įtekančią upę, labiausiai tapatintiną su Nemunu. |
| t-013 Šie pokyčiai labiausiai pa veikė Baltijos jūros pakrantes tarp Vyslos ir Dauguvos žiočių; žemės ¡gelmių sluoksniai, linkę į vulkaninius ju desius, taip pat įrodo, kad kitados Prūsijoje vyko žemės drebėjimai2. |
| t-014 Narbutas Palangą laikė senu uostamiesčiu, tai aiškindamas aukštesniu Baltijos jūros vandens lygiu arba dar smėliu neužnešta pakrante. |
| t-015 XIII amžiuje Teutonų ordinas Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. |
| t-016 Lietuvių tauta, skirstyta į šešias pagrindines atšakas, užėmė Baltijos pakrantę nuo Dvinos iki Vyslos. |
| t-017 Narbutas Tikrosios Prūsijos sieną vedė Vyslos žemupiu, Baltijos jūra iki Nemunyno žiočių, toliau link Rusios, Širvintos ir Mazovijos. |
| t-018 Vytauto užkariavimai pastūmė Lietuvos sienas nuo Baltijos iki Juodosios jūros. |
| t-019 Narbutas perteikia Tunmano nuomonę, kad lietuvių tautos tėvai, atsikėlę prie Baltijos jūros, tuojau užėmė Sembą ir gintaro kasyklas. |
| t-020 Narbutas pasakoja, kad atvykėliai iš Juodosios jūros per miškingas stepes, vadintas Rusija, Podolija ir Lietuva, prasiskverbė iki Baltijos jūros. |
| t-021 Livonijos kariai pasuko prie Baltijos jūros, tikėdamiesi ties Palanga rasti retesnių medžių ir lygesnį kelią. |
| t-022 Narbutas teigė, kad Krivių Krivaičio valdžia anksčiau apėmė žemes nuo Vyslos iki Dauguvos ir nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą. |
| t-023 Kiek vyresnis už Plinijų istorikas Melą Pomponijus apie Baltijos jūrą kalba ne itin aiškiai, bet rodo puikias žinias šaltinių, kuriuos panaudojo savo 1 Strabo. |
| t-024 Baltijos jūra atsirado tuomet, kai buvo užpilta didžiu lė dalis Vakarų okeano ar jo didelės įlankos, apribotos Skandinavijos pusiasalio, Suomijos, Ingrijos, Estijos pa krančių, po to sausumos ploto lanko forma nuo Vakarų Dauguvos žiočių iki Oderio žiočių, šią. |
| t-025 Tad kam gi vargšui Melai kaltinti Slėcerį meluojant; jis gal būt nesilankė prie Baltijos, neturėjo tikro supratimo apie Siaurės kraštus, bet galėjo visa nurašyti iš gerų senovės šaltinių, kurie tai žinojo ir, kaip matyti, labai gerai su vokė. |
| t-026 Narbutas čeltyčias apibūdino kaip Baltijos jūros vandenų nimfas, pajūrio žemaičių vaizduotėje gyvenusias gintaro rūmuose jūros gelmėse. |
| t-027 Narbutas aiškino, kad į pietus nuo Baltijos krantų vandens atneštos nuolaužos sudarė naujus, gilius ir kai kur apsemtus žemės sluoksnius. |
Ryšiai
- Užėmė Baltijos jūrą: Slavai