Santrauka
Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza. Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza. | c-001 | |
| t-002 Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba. | c-002 | |
| t-003 I s k y r i u s SENOJI LIETUVA SENOVĖS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBĖS ATSIRADIMAS M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuropiečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis. | c-003 | |
| t-004 Apšvieta ateina į LDK Nuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kunigaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos jūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a. | c-004 | |
| t-005 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes. | c-005 | |
| t-006 Vokietijos kancleris Teobaldas fon Betmanas Holvegas (Theobald von Bethmann Hollweg) 1916 m. balandį Vokietijos reichstage pareiškė, kad Vokietija negrąžins Rusijai žmonių, gyvenančių nuo Baltijos jūros iki Vo- 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT. | c-006 | |
| t-007 Tačiau Versalyje Lietuvos delegacija iškėlė Rytų Prūsijos (kurioje tarp pusės milijono vokiečių gyveno iki 100 000 lietuvių) teritorijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į Baltijos jūrą per Klaipėdą klausimą. | c-007 | |
| t-008 1997 m. spalį pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl valstybinės sienos ir dėl išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jū- 6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 257 roje atskyrimo. | c-008 | |
| t-009 XII amžiuje geriau susipažinta su toli mesnėmis Baltijos jūros pakrantėmis. | c-009 | |
| t-010 Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. | c-010 | |
| t-011 Esant tokiai Europos miestų padėčiai, Lietuva, ilgiausiai at siribojusi nuo krikščionybės, valdydama nedidelį ir uostų sto kojantį Baltijos pakrantės ruožą, dar su vargana žemdirbyste ir prekyba, vis dėlto pačiame XIII amžiaus viduryje savo žemėje jau. | c-011 | |
| t-012 Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). | c-012 | |
| t-013 Ta lietuvių tauta, išsis kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo. | c-013 | |
| t-014 Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę. | c-014 | |
| t-015 134 ## Puslapis 151 Il KNYGA Tačiau tas amžių amžiams Lietuvos monarchijai atmintinas Vytauto viešpatavimas, tie neišmatuojami užkariavimai, ku rie jos sienas nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros pastūmė, o vakaruose atitolinę rytų link tarp Lenkijos iki. | c-015 | |
| t-016 Plačiu ruožu atsiremdama į Baltijos jūrą, šiaurėje siena buvo užbrėžta nuo Dauguvos žiočių, jos krantu tolyn į rytus, «iki vietos, kur iš Liubano ežero ištekanti upė (= Aiviekstė, Ewst) įteka į Dauguvą». | c-016 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Hanza.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kiek vėliau Mažoji Azija pateko į Turkų valdžią; prekybos cent- rai, kurie grupavosi Viduržemio jūroje, tada pamažu visai Euro-
pai nustojo savo reikšmės, ir šiaurėje ėmė kurtis nauji prekybos centrai. Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Han- za. Nuo to tad laiko (XIII amžiaus) ir Lietuvos prekyba ėmė krypti į Baltijos jūrą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pastangos sutvarkyti ūkį. XVI amžiuje vakaruose Lietuva karų jau nebeturėjo. Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsi- darė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: I s k y r i u s SENOJI LIETUVA SENOVĖS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBĖS ATSIRADIMAS M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuropiečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
2004 Lietuva tampa ES ir NATO nare.
I s k y r i u s SENOJI LIETUVA SENOVĖS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBĖS ATSIRADIMAS M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuro- piečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis kalbomis, kurios sudaro atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos šaką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Apšvieta ateina į LDK Nuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kunigaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos jūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
rudenį padarė es- minę Spalio 20-osios pataisą, Lietuvai užtikrinančią pusę visų pareigybių valstybės institucijose. Apšvieta ateina į LDK Nuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kuni- gaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos jūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a. kariškai sustiprėjusios Švedijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suin- teresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vokietijos kancleris Teobaldas fon Betmanas Holvegas (Theobald von Bethmann Hollweg) 1916 m. balandį Vokietijos reichstage pareiškė, kad Vokietija negrąžins Rusijai žmonių, gyvenančių nuo Baltijos jūros iki Vo- 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vos už pusmečio vokiečiai jau gerai žinojo kur esą. Vokietijos kancleris Teobaldas fon Betmanas Holvegas (Theobald von Bethmann Hollweg) 1916 m. balandį Vokietijos reichstage pareiškė, kad Vokietija negrąžins Rusijai žmonių, gyvenančių nuo Baltijos jūros iki Vo-
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 131 luinės pelkių – nesvarbu, ar jie būtų lenkai, lietuviai, vokiečiai ar latviai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau Versalyje Lietuvos delegacija iškėlė Rytų Prūsijos (kurioje tarp pusės milijono vokiečių gyveno iki 100 000 lietuvių) teritorijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į Baltijos jūrą per Klaipėdą klausimą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Visų lietuvių žemių sujungimas į vieną vienetą – dar praeito šimtme- čio tautinio lietuvių judėjimo planų dalis, nors LDK niekuomet Rytų Prū- sijos, lietuvių vadinamos Mažąja Lietuva, nevaldė. Tačiau Versalyje Lietu- vos delegacija iškėlė Rytų Prūsijos (kurioje tarp pusės milijono vokiečių gyveno iki 100 000 lietuvių) teritorijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į Baltijos jūrą per Klaipėdą klausimą. Pralaimėjusi karą Vokietija tam ener- gingai nesipriešino, manydama sumažinti sąjungininkų intrigas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1997 m. spalį pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl valstybinės sienos ir dėl išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jū- 6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 257 roje atskyrimo.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1997 m. spalį pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl valstybinės sienos ir dėl išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jū-
6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 257 roje atskyrimo. Nors Rusija Lietuvai išliko svarbi ekonominė partnerė, artimesni santykiai tarp šių valstybių nesusiklostė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: XII amžiuje geriau susipažinta su toli mesnėmis Baltijos jūros pakrantėmis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
XII amžiuje geriau susipažinta su toli mesnėmis Baltijos jūros pakrantėmis. Bremeno pirkliai 1158 m. atrado vakarinės Dvinos [Dauguvos] žiotis ir užmezgė preky binius vokiečių ryšius su tenykščiu pamariu; o apie 1192 metus, regis, kolonija iš Bremeno įkūrė Rygą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Revelis [Talinas] už savo atsiradimą dar anksčiau turi būti dėkingas danams. Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 me tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Esant tokiai Europos miestų padėčiai, Lietuva, ilgiausiai at siribojusi nuo krikščionybės, valdydama nedidelį ir uostų sto kojantį Baltijos pakrantės ruožą, dar su vargana žemdirbyste ir prekyba, vis dėlto pačiame XIII amžiaus viduryje savo žemėje jau.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Visi kiti Rusios miestai, šiauriniai ir pietiniai, perdėm susmulkintų kunigaikštysčių sostinės, neturėjo nei tokios reikšmės, nei lais vių, kad galėtų bent kiek paveikti kaimyninius kraštus. Esant tokiai Europos miestų padėčiai, Lietuva, ilgiausiai at siribojusi nuo krikščionybės, valdydama nedidelį ir uostų sto kojantį Baltijos pakrantės ruožą, dar su vargana žemdirbyste ir prekyba, vis dėlto pačiame XIII amžiaus viduryje savo žemėje jau turėjo keletą miestų. Naugardukas jau buvo garsiojo Min daugo (Mendogo) sostinė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos).
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
12
Puslapis 29
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I KNYGA LAIKAI IKI KRIKŠČIONYBĖS ĮVEDIMO - NUO MIESTO ĮKŪRIMO IKI PAT KRIKŠTO PRIĖMIMO VILNIUJE 1387 METAIS Lietuvių tautos kilmė — Normanai — Senoji gyvenvietė prie Vilnios upės — Šventaragis — Vilnius tampa Gedimino miestu ir sostine — Įsikūrimas, pradinė padėtis ir miesto valdymas — Jaunučio žlugimas — Algirdas - Pranciškonų nukankinimas — Kryžiuočių puldinėjimai Algirdo laikais — Jogailos užmačios — Kova su Kęstučiu — Vilniaus miestiečių įtaka toje kovoje — Kęstučio mirtis — Vilniaus padėtis Jogailos laikais — Mūšis su kryžiuočiais prie miesto ir jo sudeginimas — Nuniokojamos Vilniaus apylinkės — Išvejami kryžiuočiai— Jogaila tampa Lenkijos karaliumi — Išvykimas į Krokuvą. Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyven vietės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ta lietuvių tauta, išsis kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iš tokio trijų skirtingų kilmių gyventojų maišymosi ir samplaikos radosi nauja pasienio tauta, kuri senovės geografų ilgai bu vo vadinta skyrų, herulų ir vidivarijų vardais ir tik X amžiuje Lietuvos vardu tapo žinoma Europai1. Ta lietuvių tauta, išsis kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo pasistūmėjusi tiesiog iki Nemuno ir Būgo žiočių. Prūsai - apie jų kalbą pasakytina, kad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu palei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilu mą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija, iki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras, išsaugojo gryniausius savo padermės bruožus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebu vo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Ka rolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15
Puslapis 32
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 134 Puslapis 151 Il KNYGA Tačiau tas amžių amžiams Lietuvos monarchijai atmintinas Vytauto viešpatavimas, tie neišmatuojami užkariavimai, ku rie jos sienas nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros pastūmė, o vakaruose atitolinę rytų link tarp Lenkijos iki.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
rašo, kad jo laikais buvę „Vytauto užrašai Krokuvos pilyje, karaliaus iždinėje, kuriuose prisipažįsta susi taikęs ir sutaręs su pusbroliu Skir gaila dėl Lietuvos Didžiosios Kuni gaikštystės viršenybės, ir taip pat su juo suėjo į sąjungą prieš kiekvieną priešą, išskyrus Lenkijos karalių”, - ką savo laiškais ir Vytauto žmona Ona patvirtina. 134
Puslapis 151
Il KNYGA Tačiau tas amžių amžiams Lietuvos monarchijai atmintinas Vytauto viešpatavimas, tie neišmatuojami užkariavimai, ku rie jos sienas nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros pastūmė, o vakaruose atitolinę rytų link tarp Lenkijos iki tolimų šiauri nės Rusios pakraščių nustatė, dar nebuvo pati gražiausia epo cha Vilniaus miesto istorijoje. Tiekos negandų nukamuota, nesiliaujant vaidams viduje ir antpuoliams iš svetur, šalis ne valiojo greit pakilti iš vargų, kokius patyrė per pastarąsias apgultis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Plačiu ruožu atsiremdama į Baltijos jūrą, šiaurėje siena buvo užbrėžta nuo Dauguvos žiočių, jos krantu tolyn į rytus, «iki vietos, kur iš Liubano ežero ištekanti upė (= Aiviekstė, Ewst) įteka į Dauguvą».
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Per Prūsus, Lietuvai paliekant daugiau kaip pusę Rytprūsių, aiški linija turėjo eiti upės krantu iki pat Alnos įtekėjimo į Prieglių, o paskui šio tėkme iki Aistmarių. Plačiu ruožu atsiremdama į Baltijos jūrą, šiaurėje siena buvo užbrėžta nuo Dauguvos žiočių, jos krantu tolyn į rytus, «iki vietos, kur iš Liubano ežero ištekanti upė (= Aiviekstė, Ewst) įteka į Dauguvą». Vedant sieną tos upės krantu «tolyn į Ru siją »^10 , Lietuvos valstybėn buvo norima įjungti ne tik Kuršą,
(^7) **A.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |