Santrauka
Etnoniminė forma siejama su lietuvių vardu, Lietuvos valdovų valstybės pakraščiuose įkurdintais žmonėmis ir specifinėmis karinėmis funkcijomis.
Žodis ir formos
Vartojamos formos: leičiais, leišiais, liečiais, liečiai, leičiai.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: Vytauto, Gedimino ir galbūt Mindaugo valstybės pakraščių kontekstas
Reikšmė iš konteksto
Terminas aiškinamas kaip aplinkinių vartotas įvardijimas ištikimiems žmonėms iš Lietuvos; iš jo šaltinis kildina Lietuvos vardą.
Vartojimas
Vartojamas Lietuvos vardo kilmės, etnonimų ir istorinės kalbotyros kontekste.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Leičių ar liečių vardas siejamas su Lietuvos valdovų valstybės pakraščiuose įkurdintais ištikimais žmonėmis iš Lietuvos. | c-001 | |
| t-004 Šie žmonės aplinkinių buvo vadinami „leičiais“ (latviai iki šiol vadina lietuvius „leišiais“), o gal ir „liečiais“. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Leičių ar liečių vardas siejamas su Lietuvos valdovų valstybės pakraščiuose įkurdintais ištikimais žmonėmis iš Lietuvos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. Šie žmonės aplinkinių buvo vadinami „leičiais“ (latviai iki šiol vadina lietuvius „leišiais“), o gal ir „liečiais“. Taigi, Lietuvos vardas turėjo atsirasti nuo etnonimo (susijusio su specifinėmis karinėmis funkcijomis) „liečiai“ ar „leičiai“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šie žmonės aplinkinių buvo vadinami „leičiais“ (latviai iki šiol vadina lietuvius „leišiais“), o gal ir „liečiais“.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Šiandien mokslininkai, remdamiesi prielaida, kad Lie- tuvos vardas turi būti išvestas iš etnonimo „lietuvis“, atkreipė dėmesį į vietovardžius su šaknimis „leit-“ ir „liet-“ už Lietuvos ribų. Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. Šie žmonės aplinkinių buvo vadinami „leičiais“ (latviai iki šiol vadina lietuvius „leišiais“), o gal ir „liečiais“. Taigi, Lietuvos vardas turėjo atsirasti nuo etnonimo (susijusio su specifinėmis karinėmis funkcijomis) „liečiai“ ar „leičiai“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |