Lietuvos komunistų partija

Santrauka

LKP Lietuvos komunistų partija. Keturi Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovai nuteisti mirties bausme ir po dešimt dienų nuo perversmo pradžios sušaudyti – tai turėjo reikšti, kad tikrieji kaltininkai nubausti, nors opozicinės partijos komunizmo pavojaus nematė. Smetonai atrodė nepavojinga nusilpusių kairiųjų partijų veikla, ėjo jų laikraščiai, nekėlė grėsmės pogrindyje esanti negausi (apie 1 200 narių) Lietuvos komunistų partija, nors Maskva ir pumpavo valiutą į jos subliuškusius raumenis.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Po perversmo keturi Lietuvos komunistų partijos vadovai buvo nuteisti mirties bausme ir po dešimties dienų sušaudyti.		c-001
t-002 A. Smetonai pogrindyje veikusi negausi, apie 1 200 narių turėjusi Lietuvos komunistų partija neatrodė kelianti grėsmę.		c-002
t-003 Kauno LKP organizacijoje žydai sudarė daugiau kaip 70 proc. narių, taip pat daugumą komjaunime ir MOPR’e.		c-003
t-004 1940 m. V. Dekanozovui talkino sovietų pasiuntinybė ir iki tol pogrindyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija.		c-004
t-005 1940 m. birželio 25 d. LKP buvo įteisinta, nors kitos politinės partijos liko neįteisintos.		c-005
t-006 Per vadinamojo Liaudies seimo rinkimus kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, komjaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos.		c-006
t-007 LSSR institucijos neturėjo jokios realios valdžios – net LKP (bolševikų) centro komitetas turėjo tik eilinės Rusijos srities partijos komiteto teises.		c-007
t-008 Jį įgyvendinti turėjo prosovietiškos Lietuvos komunistų partijos (nuo sovietų komunistų partijos neatsiskyrusios partijos dalies) suorganizuoti ir antivalstybinės organizacijos „Jedinstvo“ (Vienybė) vedami rusakalbiai sąjunginio pavaldumo gamyklų darbininkai.		c-008
t-009 Lietuvos komunistų partija (ant TSKP platformos) įkūrė slaptą Nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris parengė prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje planą.		c-009
t-010 Vykstant sekuliarizacijai, jaunimo modernizacijai, yrant uždaram žydų geto gyvenimui valdžia šnairavo į gausėjančius žydų kairiuosius, akty­vius LKP, komunistinio pogrindžio atstovus, kur žydai dominavo: jie sudarė daugiau kaip 70 proc.		c-010
t-011 Dekanozovui talkino ir sovietų pasiuntinybė su įgaliotuoju atstovu (polpredu) Nikolajumi Pozdniakovu priešakyje, ir iki tol pogrindyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija (LKP).		c-011
t-012 Iš tiesų Liaudies vyriausybė vykdė sovietų valią, nuo pirmų dienų griovė Lietuvos valstybingumą, keitė administraciją: į svarbius vyriausybės postus buvo paskirti amnestuoti politiniai kaliniai komunistai – LKP vadovas Antanas Sniečkus tapo Valstybės saugumo.		c-012
t-013 Į vieną vietą leista iškelti vieną kandidatą, o kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, komjaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos.		c-013
t-014 Pamažu tampanti lietuviškesnė komunistų partija (1953 m. LKP lietuvių buvo 13 tūkst.		c-014
t-015 Stalino valdymo metais vyko tiesmukas lietuvių kultūros griovimas, siekiant su šaknimis išrauti bet kokį tautiškumą, nes visas kultūros sritis kontroliavo ir griežtai administravo, kiekvieną eilutę cenzūravo komunistų partija: primesta marksistinė-lenininė.		c-015
t-016 KGB numeriais pažymėjo eisenos lyderius VI s k y r i u s DAINUOJANTI REVOLIUCIJA SU SĄJŪDŽIU UŽ LIETUVĄ S SRS pradėjus vykdyti Michailo Gorbačiovo pertvarkos politiką, Lietuvoje, kitaip nei Maskvoje, Ukrainoje ar Gruzijoje, spengė tyla – pilki LKP CK pirmieji.		c-016
t-017 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis 1988–1990 metais Valdžios nedraudžiamų klubų veikla kultūros, gamtos apsaugos, ekologijos ir kitais klausimais išjudino rašytojus, jie reikalavo, kad stumiama iš visuomenės apyvartos lietuvių kalba taptų oficiali kalba, kad.		c-017
t-018 Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, V.		c-018

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Po perversmo keturi Lietuvos komunistų partijos vadovai buvo nuteisti mirties bausme ir po dešimties dienų sušaudyti.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Keturi Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovai nuteisti mirties bausme ir po dešimt dienų nuo perversmo pradžios sušaudyti – tai turėjo reikšti, kad tikrieji kaltininkai nubausti, nors opozicinės partijos komunizmo pavo- jaus nematė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: A. Smetonai pogrindyje veikusi negausi, apie 1 200 narių turėjusi Lietuvos komunistų partija neatrodė kelianti grėsmę.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

A. Smetonai atrodė nepavojinga nusilpusių kairiųjų partijų veikla, ėjo jų laikraščiai, nekėlė grėsmės pogrindyje esanti negausi (apie 1 200 narių) Lietuvos komunistų partija, nors Maskva ir pumpavo valiutą į jos subliuš- kusius raumenis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Kauno LKP organizacijoje žydai sudarė daugiau kaip 70 proc. narių, taip pat daugumą komjaunime ir MOPR’e.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vykstant sekuliarizacijai, jauni- mo modernizacijai, yrant uždaram žydų geto gyvenimui valdžia šnairavo į gausėjančius žydų kairiuosius, akty­vius LKP, komunistinio pogrindžio atstovus, kur žydai dominavo: jie sudarė daugiau kaip 70 proc. narių svar- biausioje – Kauno LKP organizacijoje, daugumą komjaunime ir MOPR’e (tarptautinė organizacija revoliucionieriams remti, diriguojama iš Mas- kvos).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: 1940 m. V. Dekanozovui talkino sovietų pasiuntinybė ir iki tol pogrindyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

V. Dekanozovui talkino ir sovietų pasiuntinybė su įgaliotuoju atstovu (polpredu) Nikolajumi Pozdniakovu priešakyje, ir iki tol pogrin- dyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija (LKP). Šalyje dislokuota daugiatūkstantinė SSRS kariuomenė nulėmė prasidėjusius įvykius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 1940 m. birželio 25 d. LKP buvo įteisinta, nors kitos politinės partijos liko neįteisintos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Iš tiesų Liaudies vyriausybė vykdė sovietų valią, nuo pirmų dienų griovė Lietuvos valstybingumą, keitė administraciją: į svarbius vyriausybės pos- tus buvo paskirti amnestuoti politiniai kaliniai komunistai – LKP vadovas Antanas Sniečkus tapo Valstybės saugumo departamento direktoriumi, o Mečislovas Gedvilas – vidaus reikalų ministru; birželio 25 dieną įteisinta LKP (nors kitos politinės partijos neįteisintos), paleistas vadinamasis sme- toninis Seimas, uždarytos visos nekomunistinės organizacijos, laikraščiai ir žurnalai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Per vadinamojo Liaudies seimo rinkimus kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, komjaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Aneksija įgyvendinta surengus vadinamojo Liaudies seimo rinkimus – toks pat scenarijus taikytas Latvijoje ir Estijoje. Į vieną vietą leista iškelti vieną kandidatą, o kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, kom- jaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: LSSR institucijos neturėjo jokios realios valdžios – net LKP (bolševikų) centro komitetas turėjo tik eilinės Rusijos srities partijos komiteto teises.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

LSSR institucijos neturėjo jokios realios valdžios – net LKP (bolševikų) centro komitetas turėjo tik eilinės Rusijos srities partijos komiteto teises.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Jį įgyvendinti turėjo prosovietiškos Lietuvos komunistų partijos (nuo sovietų komunistų partijos neatsiskyrusios partijos dalies) suorganizuoti ir antivalstybinės organizacijos „Jedinstvo“ (Vienybė) vedami rusakalbiai sąjunginio pavaldumo gamyklų darbininkai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Sausio 13-osios dienos brolijos (organizacijos, vie-

Mėginimas įvykdyti perversmą

Sovietai pradėjo rengtis valstybiniam per- versmui. Jį įgyvendinti turėjo prosovietiškos Lietuvos komunistų partijos (nuo sovietų ko- munistų partijos neatsiskyrusios partijos da- lies) suorganizuoti ir antivalstybinės organizacijos „Jedinstvo“ (Vienybė) vedami rusakalbiai sąjunginio pavaldumo gamyklų darbininkai. Perversme turėjo aktyviai dalyvauti ir sovietų ka- riuomenė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Lietuvos komunistų partija (ant TSKP platformos) įkūrė slaptą Nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris parengė prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje planą.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvos komunistų partija (ant TSKP platformos) įkūrė slaptą Nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris parengė prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje planą. Sausio 10 d. ssRs prezidentas Michailas Gorbačiovas Lietuvos vadovybei paskelbė ultimatumą, reikalaudamas nedelsiant atkurti Sovietų Sąjungos konstitucijos galiojimą ir panaikinti visus jai prieštaraujančius teisinius aktus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Vykstant sekuliarizacijai, jaunimo modernizacijai, yrant uždaram žydų geto gyvenimui valdžia šnairavo į gausėjančius žydų kairiuosius, akty­vius LKP, komunistinio pogrindžio atstovus, kur žydai dominavo: jie sudarė daugiau kaip 70 proc.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vykstant sekuliarizacijai, jauni- mo modernizacijai, yrant uždaram žydų geto gyvenimui valdžia šnairavo į gausėjančius žydų kairiuosius, akty­vius LKP, komunistinio pogrindžio atstovus, kur žydai dominavo: jie sudarė daugiau kaip 70 proc. narių svar- biausioje – Kauno LKP organizacijoje, daugumą komjaunime ir MOPR’e (tarptautinė organizacija revoliucionieriams remti, diriguojama iš Mas- kvos). Lietuviams plūstelėjus į miestus ir veržiantis į pramonę bei pre- kybą, prasidėjus ekonomikos krizei, sustiprėjo konkurencija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Dekanozovui talkino ir sovietų pasiuntinybė su įgaliotuoju atstovu (polpredu) Nikolajumi Pozdniakovu priešakyje, ir iki tol pogrindyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija (LKP).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

V. Dekanozovui talkino ir sovietų pasiuntinybė su įgaliotuoju atstovu (polpredu) Nikolajumi Pozdniakovu priešakyje, ir iki tol pogrin- dyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija (LKP). Šalyje dislokuota daugiatūkstantinė SSRS kariuomenė nulėmė prasidėjusius įvykius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Iš tiesų Liaudies vyriausybė vykdė sovietų valią, nuo pirmų dienų griovė Lietuvos valstybingumą, keitė administraciją: į svarbius vyriausybės postus buvo paskirti amnestuoti politiniai kaliniai komunistai – LKP vadovas Antanas Sniečkus tapo Valstybės saugumo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Iš tiesų Liaudies vyriausybė vykdė sovietų valią, nuo pirmų dienų griovė Lietuvos valstybingumą, keitė administraciją: į svarbius vyriausybės pos- tus buvo paskirti amnestuoti politiniai kaliniai komunistai – LKP vadovas Antanas Sniečkus tapo Valstybės saugumo departamento direktoriumi, o Mečislovas Gedvilas – vidaus reikalų ministru; birželio 25 dieną įteisinta LKP (nors kitos politinės partijos neįteisintos), paleistas vadinamasis sme- toninis Seimas, uždarytos visos nekomunistinės organizacijos, laikraščiai ir žurnalai. Birželio 27-ąją Liaudies vyriausybė panaikino Lietuvos ir Vatika- no konkordatą, o liepos 12-ąją, spaudžiant V.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Į vieną vietą leista iškelti vieną kandidatą, o kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, komjaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Aneksija įgyvendinta surengus vadinamojo Liaudies seimo rinkimus – toks pat scenarijus taikytas Latvijoje ir Estijoje. Į vieną vietą leista iškelti vieną kandidatą, o kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, kom- jaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos. Visi iki vieno iškelti 79 kandidatai (per skubėjimą neapsižiūrėta, kad vienas miręs) atstovavo mitologinei Lietuvos darbo liaudies sąjungai (LDLS). Pusė jų – atrinkti komunistų partijos nariai, kiti komunistų simpatikai („nepartiniai komunistai“).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Pamažu tampanti lietuviškesnė komunistų partija (1953 m. LKP lietuvių buvo 13 tūkst.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Postalininiu metu atsisakius masinio fizinio teroro, ne taip atvirai ir masiškai pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės, tačiau toliau vykdytas gyventojų priverstinis ideologinis apdorojimas, taikomi administraciniai metodai. Pamažu tampanti lietuviškesnė komunistų partija (1953 m. LKP lietuvių buvo 13 tūkst. (37 proc.), 1965 m. – 55 tūkst. (63 proc.)) uoliai laikė valdžios monopolį, totalitarinis valdymo pobūdis išliko: visi privalomai tu- rėjo išpažinti oficialią ideologiją, gyventojai visuotinai sekami, slopinamas pasipriešinimas, respublikos valdžios institucijos tik vykdė administravimo funkcijas pagal Maskvos nurodymus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Stalino valdymo metais vyko tiesmukas lietuvių kultūros griovimas, siekiant su šaknimis išrauti bet kokį tautiškumą, nes visas kultūros sritis kontroliavo ir griežtai administravo, kiekvieną eilutę cenzūravo komunistų partija: primesta marksistinė-lenininė.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Botyriaus nuotrauka

L I E T U V O S I S T O R I J A 220 Kultūros suvienodinimas J. Stalino valdymo metais vyko tiesmukas lietuvių kultūros griovimas, siekiant su šaknimis išrauti bet kokį tautiškumą, nes visas kul- tūros sritis kontroliavo ir griežtai administravo, kiekvieną eilutę cenzūravo komunistų partija: primesta marksistinė-lenininė filosofija, skiepijama ko- munistinė ideologija, kurią turėjo skleisti visos kultūros įstaigos. Šlovinant komunistinės ideologijos autoritetus, susidorojama su nepriklausomos Lietuvos kultūros palikimu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: KGB numeriais pažymėjo eisenos lyderius VI s k y r i u s DAINUOJANTI REVOLIUCIJA SU SĄJŪDŽIU UŽ LIETUVĄ S SRS pradėjus vykdyti Michailo Gorbačiovo pertvarkos politiką, Lietuvoje, kitaip nei Maskvoje, Ukrainoje ar Gruzijoje, spengė tyla – pilki LKP CK pirmieji.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

KGB numeriais pažymėjo eisenos lyderius

VI s k y r i u s DAINUOJANTI REVOLIUCIJA SU SĄJŪDŽIU UŽ LIETUVĄ S SRS pradėjus vykdyti Michailo Gorbačiovo pertvarkos politiką, Lietuvoje, kitaip nei Maskvoje, Ukrainoje ar Gruzijoje, spengė tyla – pilki LKP CK pirmieji sekretoriai Petras Griš- kevičius ir jį pakeitęs Rimgaudas Songaila laikėsi pasyviai, valdžios va- džias perdavę maskviečiui, lietuviškai nekalbančiam antrajam sekretoriui Nikolajui Mitkinui, kuris siekė „Lietuvą padaryti internacionalinę“. LKP miestų ir rajonų komitetų sekretoriai toliau vykdė CK nurodymus, pro- vincijoje niekas nesikeitė, visuomenės nepasitenkinimas didėjo, kol ga- liausiai ji pati ėmėsi iniciatyvos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis 1988–1990 metais Valdžios nedraudžiamų klubų veikla kultūros, gamtos apsaugos, ekologijos ir kitais klausimais išjudino rašytojus, jie reikalavo, kad stumiama iš visuomenės apyvartos lietuvių kalba taptų oficiali kalba, kad.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

LKP miestų ir rajonų komitetų sekretoriai toliau vykdė CK nurodymus, pro- vincijoje niekas nesikeitė, visuomenės nepasitenkinimas didėjo, kol ga- liausiai ji pati ėmėsi iniciatyvos. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis 1988–1990 metais Valdžios nedraudžiamų klubų veikla kultūros, gamtos apsau- gos, ekologijos ir kitais klausimais išjudino rašytojus, jie reikalavo, kad stu- miama iš visuomenės apyvartos lietuvių kalba taptų oficiali kalba, kad Lietu- vos istorija mokyklose būtų dėstoma kaip pagrindinė istorijos pamokų tema, prabilta apie vadinamąsias Lietuvos istorijos „baltąsias dėmes“.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, V.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Per keletą mėnesių LPS pa- siekė akivaizdžių laimėjimų. Spalio 21 dieną LKP CK pirmuoju sekre- toriumi tapo Algirdas Brazauskas, įgijęs didelį visuomenės pasitikėjimą, ypač kai po LPS steigiamojo suvažiavimo tikintiesiems grąžino Vilniaus arkikatedrą. Spalio 6-ąją Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą ir legalizavo Lietuvos trispalvę, V.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

• elekcija

Susiję objektai

• Abiejų Tautų Respublika
• Algirdas
• Komjaunimas
• Liaudies vyriausybė
• Lietuviai
• Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis
• Rimgaudas Songaila
• SSRS kariuomenė
• aneksija
• getas
• senieji mėnesių vardai ir devintinės
• Žydai
• Nacionalinio gelbėjimo komitetas (institucija)
• Sovietų Sąjunga
• Vladimiro Dekanozovo atvykimas į Lietuvą ir realios valdžios perėmimas (1940 m. birželio 15 d.)
• polpredas
• Algirdo Brazausko tapimas LKP CK pirmuoju sekretoriumi ir Vilniaus arkikatedros grąžinimas tikintiesiems (1988 m. spalis)
• Josifas Stalinas
• Michailas Gorbačiovas
• Nikolajus Mitkinas
• „Lietuvą padaryti internacionalinę“