LKP Lietuvos komunistų partija. Keturi Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovai nuteisti mirties bausme ir po dešimt dienų nuo perversmo pradžios sušaudyti – tai turėjo reikšti, kad tikrieji kaltininkai nubausti, nors opozicinės partijos komunizmo pavojaus nematė. Smetonai atrodė nepavojinga nusilpusių kairiųjų partijų veikla, ėjo jų laikraščiai, nekėlė grėsmės pogrindyje esanti negausi (apie 1 200 narių) Lietuvos komunistų partija, nors Maskva ir pumpavo valiutą į jos subliuškusius raumenis.
Postalininiu metu atsisakius masinio fizinio teroro, ne taip atvirai ir masiškai pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės, tačiau toliau vykdytas gyventojų priverstinis ideologinis apdorojimas, taikomi administraciniai metodai. Pamažu tampanti lietuviškesnė komunistų partija (1953 m. LKP lietuvių buvo 13 tūkst. (37 proc.), 1965 m. – 55 tūkst. (63 proc.)) uoliai laikė valdžios monopolį, totalitarinis valdymo pobūdis išliko: visi privalomai tu- rėjo išpažinti oficialią ideologiją, gyventojai visuotinai sekami, slopinamas pasipriešinimas, respublikos valdžios institucijos tik vykdė administravimo funkcijas pagal Maskvos nurodymus.
Komunistų partijos veiklai didelę įtaką turėjo 1989 m. \ngruodį Vilniuje įvykęs LKP (turėjusios 200 tūkst. narių, iš kurių 70 proc. \nlietuviai) XX suvažiavimas.
V. Dekanozovui talkino ir sovietų pasiuntinybė su įgaliotuoju\natstovu (polpredu) Nikolajumi Pozdniakovu priešakyje, ir iki tol pogrin-\ndyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija (LKP). Šalyje dislokuota\ndaugiatūkstantinė SSRS kariuomenė nulėmė prasidėjusius įvykius.
Botyriaus nuotrauka\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n220\nKultūros suvienodinimas\nJ. Stalino valdymo metais vyko tiesmukas lietuvių kultūros \ngriovimas, siekiant su šaknimis išrauti bet kokį tautiškumą, nes visas kul-\ntūros sritis kontroliavo ir griežtai administravo, kiekvieną eilutę cenzūravo \nkomunistų partija: primesta marksistinė-lenininė filosofija, skiepijama ko-\nmunistinė ideologija, kurią turėjo skleisti visos kultūros įstaigos. Šlovinant \nkomunistinės ideologijos autoritetus, susidorojama su nepriklausomos \nLietuvos kultūros palikimu.
Aneksija įgyvendinta surengus vadinamojo Liaudies seimo rinkimus – toks pat scenarijus taikytas Latvijoje ir Estijoje. Į vieną vietą leista iškelti vieną kandidatą, o kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, kom- jaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos. Visi iki vieno iškelti 79 kandidatai (per skubėjimą neapsižiūrėta, kad vienas miręs) atstovavo mitologinei Lietuvos darbo liaudies sąjungai (LDLS). Pusė jų – atrinkti komunistų partijos nariai, kiti komunistų simpatikai („nepartiniai komunistai“).
Suvažiavimo metu „už savarankišką LKP, tu- rinčią savo programą ir statutą“, iš 1 033 delegatų balsavo 855 ir LKP atsi- skyrė nuo SSKP. Taip atsirado nacionalinė eurokomunistinio tipo partija, turinti reformuotą programą ir naują statutą. Savarankiška LKP, vėliau pasivadinusi Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), pasirinko so- cialdemokratinę orientaciją.
