Santrauka
LKP Lietuvos komunistų partija. Keturi Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovai nuteisti mirties bausme ir po dešimt dienų nuo perversmo pradžios sušaudyti – tai turėjo reikšti, kad tikrieji kaltininkai nubausti, nors opozicinės partijos komunizmo pavojaus nematė. Smetonai atrodė nepavojinga nusilpusių kairiųjų partijų veikla, ėjo jų laikraščiai, nekėlė grėsmės pogrindyje esanti negausi (apie 1 200 narių) Lietuvos komunistų partija, nors Maskva ir pumpavo valiutą į jos subliuškusius raumenis.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1989 m. gruodį Vilniuje įvykęs LKP XX suvažiavimas turėjo didelę įtaką Lietuvos komunistų partijos veiklai. |
| t-002 Vladimirui Dekanozovui talkino sovietų pasiuntinybė ir iki tol pogrindyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija. |
| t-003 Stalino valdymo metais komunistų partija kontroliavo, administravo ir cenzūravo visas Lietuvos kultūros sritis. |
| t-004 Per Liaudies seimo rinkimus kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, komjaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos. |
| t-005 LKP atsiskyrus nuo SSKP, atsirado nacionalinė eurokomunistinio tipo partija su reformuota programa ir nauju statutu. |
| t-006 Sovietai, siekdami sumažinti Lietuvos žmonių paramą nepriklausomybei, paskelbė ekonominę blokadą ir skatino atskirų Lietuvos regionų atsiskyrimą. |
| t-007 Lietuvos komunistų partijoje lietuvių skaičius išaugo nuo 13 tūkst. 1953 m. iki 55 tūkst. 1965 m. |
| t-008 Prosovietiška Lietuvos komunistų partija organizavo rusakalbius sąjunginio pavaldumo gamyklų darbininkus mėginamam valstybiniam perversmui. |
| t-009 1940 m. V. Dekanozovui talkino sovietų pasiuntinybė ir iki tol pogrindyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija. |
| t-010 A. Smetonai pogrindyje veikusi negausi, apie 1 200 narių turėjusi Lietuvos komunistų partija neatrodė kelianti grėsmę. |
| t-011 TSKP platformos Lietuvos komunistų partija įkūrė slaptą Nacionalinio gelbėjimo komitetą, parengusį prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje planą. |
| t-012 1940 m. birželio 25 d. LKP buvo įteisinta, nors kitos politinės partijos liko neįteisintos. |
| t-013 Per vadinamojo Liaudies seimo rinkimus kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, komjaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos. |
| t-014 1990 m. rinkimų kampanijoje savarankiška LKP skelbė šūkį „Lietuva be suvereniteto – Lietuva be ateities“. |
| t-015 Po 1926 m. gruodžio perversmo keturi Lietuvos komunistų partijos vadovai buvo nuteisti mirties bausme ir po dešimties dienų sušaudyti. |
| t-016 Kiekvienas žmogus, dalyvaujantis tokioje akcijoje, jautė, kad nuo jo priklauso Lietuvos ateitis. |