Lietuvos komunistų partija

PDF 239

Komunistų partijos veiklai didelę įtaką turėjo 1989 m. gruodį Vilniuje įvykęs LKP (turėjusios 200 tūkst. narių, iš kurių 70 proc. lietuviai) XX suvažiavimas.

PDF 190

V. Dekanozovui talkino ir sovietų pasiuntinybė su įgaliotuoju atstovu (polpredu) Nikolajumi Pozdniakovu priešakyje, ir iki tol pogrindyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija (LKP). Šalyje dislokuota daugiatūkstantinė SSRS kariuomenė nulėmė prasidėjusius įvykius.

PDF 219-220

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 191

Aneksija įgyvendinta surengus vadinamojo Liaudies seimo rinkimus – toks pat scenarijus taikytas Latvijoje ir Estijoje. Į vieną vietą leista iškelti vieną kandidatą, o kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, komjaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos. Visi iki vieno iškelti 79 kandidatai (per skubėjimą neapsižiūrėta, kad vienas miręs) atstovavo mitologinei Lietuvos darbo liaudies sąjungai (LDLS). Pusė jų – atrinkti komunistų partijos nariai, kiti komunistų simpatikai („nepartiniai komunistai“).

PDF 239

Suvažiavimo metu „už savarankišką LKP, turinčią savo programą ir statutą“, iš 1 033 delegatų balsavo 855 ir LKP atsiskyrė nuo SSKP. Taip atsirado nacionalinė eurokomunistinio tipo partija, turinti reformuotą programą ir naują statutą. Savarankiška LKP, vėliau pasivadinusi Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), pasirinko socialdemokratinę orientaciją.

PDF 253

Siekiant sumažinti Lietuvos žmonių paramą nepriklausomybei, buvo paskelbta ekonominė blokada, kurstant tautinę nesantaiką, buvo skatinamas atskirų Lietuvos regionų atsiskyrimas nuo nepriklausomos valstybės, tačiau tai lauktų rezultatų nedavė (ekonominiai sunkumai tik dar labiau sutelkė Lietuvos žmones, o daugelis Lietuvoje gyvenančių kitataučių palaikė laisvės siekius) ir sovietai ėmė didinti įtampą, įvesdami į Lietuvos teritoriją papildomus sovietinės kariuomenės dalinius, kurie buvo skirti Lietuvos gyventojų, vengiančių tarnybos sovietinėje kariuomenėje, gaudymui ir neva viešosios tvarkos užtikrinimui. Sausio 13-osios dienos brolijos (organizacijos, vieMėginimas įvykdyti perversmą Sovietai pradėjo rengtis valstybiniam perversmui. Jį įgyvendinti turėjo prosovietiškos Lietuvos komunistų partijos (nuo sovietų komunistų partijos neatsiskyrusios partijos dalies) suorganizuoti ir antivalstybinės organizacijos „Jedinstvo“ (Vienybė) vedami rusakalbiai sąjunginio pavaldumo gamyklų darbininkai.

PDF 209

Postalininiu metu atsisakius masinio fizinio teroro, ne taip atvirai ir masiškai pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės, tačiau toliau vykdytas gyventojų priverstinis ideologinis apdorojimas, taikomi administraciniai metodai. Pamažu tampanti lietuviškesnė komunistų partija (1953 m. LKP lietuvių buvo 13 tūkst. (37 proc.), 1965 m. – 55 tūkst. (63 proc.)) uoliai laikė valdžios monopolį, totalitarinis valdymo pobūdis išliko: visi privalomai turėjo išpažinti oficialią ideologiją, gyventojai visuotinai sekami, slopinamas pasipriešinimas, respublikos valdžios institucijos tik vykdė administravimo funkcijas pagal Maskvos nurodymus.

PDF 253

Sausio 13-osios dienos brolijos (organizacijos, vieMėginimas įvykdyti perversmą Sovietai pradėjo rengtis valstybiniam perversmui. Jį įgyvendinti turėjo prosovietiškos Lietuvos komunistų partijos (nuo sovietų komunistų partijos neatsiskyrusios partijos dalies) suorganizuoti ir antivalstybinės organizacijos „Jedinstvo“ (Vienybė) vedami rusakalbiai sąjunginio pavaldumo gamyklų darbininkai. Perversme turėjo aktyviai dalyvauti ir sovietų kariuomenė.

PDF 190

V. Dekanozovui talkino ir sovietų pasiuntinybė su įgaliotuoju atstovu (polpredu) Nikolajumi Pozdniakovu priešakyje, ir iki tol pogrindyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija (LKP). Šalyje dislokuota daugiatūkstantinė SSRS kariuomenė nulėmė prasidėjusius įvykius.

PDF 166

A. Smetonai atrodė nepavojinga nusilpusių kairiųjų partijų veikla, ėjo jų laikraščiai, nekėlė grėsmės pogrindyje esanti negausi (apie 1 200 narių) Lietuvos komunistų partija, nors Maskva ir pumpavo valiutą į jos subliuškusius raumenis.

PDF 253

Lietuvos komunistų partija (ant TSKP platformos) įkūrė slaptą Nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris parengė prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje planą. Sausio 10 d. ssRs prezidentas Michailas Gorbačiovas Lietuvos vadovybei paskelbė ultimatumą, reikalaudamas nedelsiant atkurti Sovietų Sąjungos konstitucijos galiojimą ir panaikinti visus jai prieštaraujančius teisinius aktus.

PDF 191

Iš tiesų Liaudies vyriausybė vykdė sovietų valią, nuo pirmų dienų griovė Lietuvos valstybingumą, keitė administraciją: į svarbius vyriausybės postus buvo paskirti amnestuoti politiniai kaliniai komunistai – LKP vadovas Antanas Sniečkus tapo Valstybės saugumo departamento direktoriumi, o Mečislovas Gedvilas – vidaus reikalų ministru; birželio 25 dieną įteisinta LKP (nors kitos politinės partijos neįteisintos), paleistas vadinamasis smetoninis Seimas, uždarytos visos nekomunistinės organizacijos, laikraščiai ir žurnalai.

PDF 191

Aneksija įgyvendinta surengus vadinamojo Liaudies seimo rinkimus – toks pat scenarijus taikytas Latvijoje ir Estijoje. Į vieną vietą leista iškelti vieną kandidatą, o kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, komjaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos.

PDF 239

1990 m. sausį–vasarį per rinkimų į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą kampaniją susidūrė dvi pagrindinės jėgos: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – tautinis judėjimas, ryžtingai ir atvirai skleidžiantis nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėją, ir savarankiška LKP, paskelbusi populiarų, tačiau miglotą ir neapibrėžtą šūkį: „Lietuva be suvereniteto – Lietuva be ateities.“ Iš pirmo žvilgsnio konfrontacijos tarp abiejų politinių jėgų nebuvo – LPS rengėsi Lietuvos nepriklausomybę atkurti parlamentiniu būdu, o savarankiška LKP šiam planui nesipriešino.

PDF 156

Keturi Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovai nuteisti mirties bausme ir po dešimt dienų nuo perversmo pradžios sušaudyti – tai turėjo reikšti, kad tikrieji kaltininkai nubausti, nors opozicinės partijos komunizmo pavojaus nematė.

PDF 236

Kiekvienas žmogus, dalyvaujantis tokioje akcijoje, jautė, kad nuo jo priklauso Lietuvos ateitis. Per keletą mėnesių LPS pasiekė akivaizdžių laimėjimų. Spalio 21 dieną LKP CK pirmuoju sekretoriumi tapo Algirdas Brazauskas, įgijęs didelį visuomenės pasitikėjimą, ypač kai po LPS steigiamojo suvažiavimo tikintiesiems grąžino Vilniaus arkikatedrą.