Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
16 teiginiai15 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 16 teiginiai ir visi 15 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–16 iš 16 rodomų įrašų
1989 m. gruodį Vilniuje įvykęs LKP XX suvažiavimas turėjo didelę įtaką Lietuvos komunistų partijos veiklai.
PDF 239
Komunistų partijos veiklai didelę įtaką turėjo 1989 m. \ngruodį Vilniuje įvykęs LKP (turėjusios 200 tūkst. narių, iš kurių 70 proc. \nlietuviai) XX suvažiavimas.
Vladimirui Dekanozovui talkino sovietų pasiuntinybė ir iki tol pogrindyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija.
PDF 190
V. Dekanozovui talkino ir sovietų pasiuntinybė su įgaliotuoju\natstovu (polpredu) Nikolajumi Pozdniakovu priešakyje, ir iki tol pogrin-\ndyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija (LKP). Šalyje dislokuota\ndaugiatūkstantinė SSRS kariuomenė nulėmė prasidėjusius įvykius.
Stalino valdymo metais komunistų partija kontroliavo, administravo ir cenzūravo visas Lietuvos kultūros sritis.
PDF 219-220
Botyriaus nuotrauka\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n220\nKultūros suvienodinimas\nJ. Stalino valdymo metais vyko tiesmukas lietuvių kultūros \ngriovimas, siekiant su šaknimis išrauti bet kokį tautiškumą, nes visas kul-\ntūros sritis kontroliavo ir griežtai administravo, kiekvieną eilutę cenzūravo \nkomunistų partija: primesta marksistinė-lenininė filosofija, skiepijama ko-\nmunistinė ideologija, kurią turėjo skleisti visos kultūros įstaigos. Šlovinant \nkomunistinės ideologijos autoritetus, susidorojama su nepriklausomos \nLietuvos kultūros palikimu.
Per Liaudies seimo rinkimus kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, komjaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos.
PDF 191
Aneksija įgyvendinta surengus vadinamojo Liaudies seimo rinkimus – toks pat scenarijus taikytas Latvijoje ir Estijoje. Į vieną vietą leista iškelti vieną kandidatą, o kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, kom- jaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos. Visi iki vieno iškelti 79 kandidatai (per skubėjimą neapsižiūrėta, kad vienas miręs) atstovavo mitologinei Lietuvos darbo liaudies sąjungai (LDLS). Pusė jų – atrinkti komunistų partijos nariai, kiti komunistų simpatikai („nepartiniai komunistai“).
LKP atsiskyrus nuo SSKP, atsirado nacionalinė eurokomunistinio tipo partija su reformuota programa ir nauju statutu.
PDF 239
Suvažiavimo metu „už savarankišką LKP, tu- rinčią savo programą ir statutą“, iš 1 033 delegatų balsavo 855 ir LKP atsi- skyrė nuo SSKP. Taip atsirado nacionalinė eurokomunistinio tipo partija, turinti reformuotą programą ir naują statutą. Savarankiška LKP, vėliau pasivadinusi Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), pasirinko so- cialdemokratinę orientaciją.
Sovietai, siekdami sumažinti Lietuvos žmonių paramą nepriklausomybei, paskelbė ekonominę blokadą ir skatino atskirų Lietuvos regionų atsiskyrimą.
PDF 253
Siekiant sumažinti Lietuvos žmonių paramą nepriklausomybei, buvo paskelbta ekonominė blokada, kurstant tautinę ne- santaiką, buvo skatinamas atskirų Lietuvos regionų atsiskyrimas nuo nepriklausomos valstybės, tačiau tai lauktų rezultatų nedavė (ekonominiai sunkumai tik dar labiau sutelkė Lietuvos žmones, o dauge- lis Lietuvoje gyvenančių kitataučių palaikė laisvės siekius) ir sovietai ėmė didinti įtampą, įvesdami į Lietuvos teritoriją papildomus sovietinės kariuo- menės dalinius, kurie buvo skirti Lietuvos gyven- tojų, vengiančių tarnybos sovietinėje kariuomenėje, gaudymui ir neva viešosios tvarkos užtikrinimui. Sausio 13-osios dienos brolijos (organizacijos, vie- Mėginimas įvykdyti perversmą Sovietai pradėjo rengtis valstybiniam per- versmui. Jį įgyvendinti turėjo prosovietiškos Lietuvos komunistų partijos (nuo sovietų ko- munistų partijos neatsiskyrusios partijos da- lies) suorganizuoti ir antivalstybinės organizacijos „Jedinstvo“ (Vienybė) vedami rusakalbiai sąjunginio pavaldumo gamyklų darbininkai.
Lietuvos komunistų partijoje lietuvių skaičius išaugo nuo 13 tūkst. 1953 m. iki 55 tūkst. 1965 m.
PDF 209
Postalininiu metu atsisakius masinio fizinio teroro, ne taip atvirai ir masiškai pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės, tačiau toliau vykdytas gyventojų priverstinis ideologinis apdorojimas, taikomi administraciniai metodai. Pamažu tampanti lietuviškesnė komunistų partija (1953 m. LKP lietuvių buvo 13 tūkst. (37 proc.), 1965 m. – 55 tūkst. (63 proc.)) uoliai laikė valdžios monopolį, totalitarinis valdymo pobūdis išliko: visi privalomai tu- rėjo išpažinti oficialią ideologiją, gyventojai visuotinai sekami, slopinamas pasipriešinimas, respublikos valdžios institucijos tik vykdė administravimo funkcijas pagal Maskvos nurodymus.
Prosovietiška Lietuvos komunistų partija organizavo rusakalbius sąjunginio pavaldumo gamyklų darbininkus mėginamam valstybiniam perversmui.
PDF 253
Sausio 13-osios dienos brolijos (organizacijos, vie- Mėginimas įvykdyti perversmą Sovietai pradėjo rengtis valstybiniam per- versmui. Jį įgyvendinti turėjo prosovietiškos Lietuvos komunistų partijos (nuo sovietų ko- munistų partijos neatsiskyrusios partijos da- lies) suorganizuoti ir antivalstybinės organizacijos „Jedinstvo“ (Vienybė) vedami rusakalbiai sąjunginio pavaldumo gamyklų darbininkai. Perversme turėjo aktyviai dalyvauti ir sovietų ka- riuomenė.
1940 m. V. Dekanozovui talkino sovietų pasiuntinybė ir iki tol pogrindyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija.
PDF 190
V. Dekanozovui talkino ir sovietų pasiuntinybė su įgaliotuoju\natstovu (polpredu) Nikolajumi Pozdniakovu priešakyje, ir iki tol pogrin-\ndyje veikusi maža Lietuvos komunistų partija (LKP). Šalyje dislokuota\ndaugiatūkstantinė SSRS kariuomenė nulėmė prasidėjusius įvykius.
A. Smetonai pogrindyje veikusi negausi, apie 1 200 narių turėjusi Lietuvos komunistų partija neatrodė kelianti grėsmę.
PDF 166
A. Smetonai atrodė nepavojinga nusilpusių kairiųjų partijų veikla, ėjo\njų laikraščiai, nekėlė grėsmės pogrindyje esanti negausi (apie 1 200 narių)\nLietuvos komunistų partija, nors Maskva ir pumpavo valiutą į jos subliuš-\nkusius raumenis.
TSKP platformos Lietuvos komunistų partija įkūrė slaptą Nacionalinio gelbėjimo komitetą, parengusį prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje planą.
PDF 253
Lietuvos komunistų partija (ant TSKP platformos) įkūrė slaptą Nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris parengė prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje planą. Sausio 10 d. ssRs prezidentas Michailas Gorbačiovas Lietuvos vadovybei paskelbė ultimatumą, reikalaudamas nedelsiant atkurti Sovietų Sąjungos konstitucijos galiojimą ir panaikinti visus jai prieštaraujančius teisinius aktus.
1940 m. birželio 25 d. LKP buvo įteisinta, nors kitos politinės partijos liko neįteisintos.
PDF 191
Iš tiesų Liaudies vyriausybė vykdė sovietų valią, nuo pirmų dienų griovė\nLietuvos valstybingumą, keitė administraciją: į svarbius vyriausybės pos-\ntus buvo paskirti amnestuoti politiniai kaliniai komunistai – LKP vadovas\nAntanas Sniečkus tapo Valstybės saugumo departamento direktoriumi, o\nMečislovas Gedvilas – vidaus reikalų ministru; birželio 25 dieną įteisinta\nLKP (nors kitos politinės partijos neįteisintos), paleistas vadinamasis sme-\ntoninis Seimas, uždarytos visos nekomunistinės organizacijos, laikraščiai ir\nžurnalai.
Per vadinamojo Liaudies seimo rinkimus kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, komjaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos.
PDF 191
Aneksija įgyvendinta surengus vadinamojo Liaudies seimo rinkimus –\ntoks pat scenarijus taikytas Latvijoje ir Estijoje. Į vieną vietą leista iškelti\nvieną kandidatą, o kandidatus galėjo kelti tik komunistų partija, kom-\njaunimas, MOPR’as ir komunistų vadovaujamos profesinės sąjungos.
1990 m. rinkimų kampanijoje savarankiška LKP skelbė šūkį „Lietuva be suvereniteto – Lietuva be ateities“.
PDF 239
1990 m. sausį–vasarį per rinkimų į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą \nkampaniją susidūrė dvi pagrindinės jėgos: Lietuvos Persitvarkymo Sąjū-\ndis – tautinis judėjimas, ryžtingai ir atvirai skleidžiantis nepriklausomos \nLietuvos valstybės atkūrimo idėją, ir savarankiška LKP, paskelbusi popu-\nliarų, tačiau miglotą ir neapibrėžtą šūkį: „Lietuva be suvereniteto – Lietu-\nva be ateities.“ Iš pirmo žvilgsnio konfrontacijos tarp abiejų politinių jėgų \nnebuvo – LPS rengėsi Lietuvos nepriklausomybę atkurti parlamentiniu \nbūdu, o savarankiška LKP šiam planui nesipriešino.
Po 1926 m. gruodžio perversmo keturi Lietuvos komunistų partijos vadovai buvo nuteisti mirties bausme ir po dešimties dienų sušaudyti.
PDF 156
Keturi\nLietuvos komunistų partijos (LKP) vadovai nuteisti mirties bausme ir po\ndešimt dienų nuo perversmo pradžios sušaudyti – tai turėjo reikšti, kad\ntikrieji kaltininkai nubausti, nors opozicinės partijos komunizmo pavo-\njaus nematė.
Kiekvienas žmogus, dalyvaujantis tokioje akcijoje, jautė, kad nuo jo priklauso Lietuvos ateitis.
PDF 236
Kiekvienas žmogus, dalyvaujantis tokioje akcijoje, jautė, kad nuo jo priklauso Lietuvos ateitis. Per keletą mėnesių LPS pa- siekė akivaizdžių laimėjimų. Spalio 21 dieną LKP CK pirmuoju sekre- toriumi tapo Algirdas Brazauskas, įgijęs didelį visuomenės pasitikėjimą, ypač kai po LPS steigiamojo suvažiavimo tikintiesiems grąžino Vilniaus arkikatedrą.