Pilsudskis, pokario. Pilsudskio šalininkai lenkai siekė išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje, todėl 1919 m. kovo 24 d. Lietuvos delegacijos notoje tvirtinta, kad Lenkija visą laiką išnaudojo Lietuvą, politinė unija XVI a. Pilsudskis motyvavo Vilniaus užėmimą vietos lenkų tautiniu apsisprendimu ir kovos su bolševikais būtinybe.
Gausūs R. Dmovskio ir \nJ. Pilsudskio šalininkai lenkai siekė išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje, todėl \n1919 m. kovo 24 d. Lietuvos delegacijos notoje tvirtinta, kad Lenkija visą \nlaiką išnaudojo Lietuvą, politinė unija XVI a. su ja privedė Lietuvą prie \nvidinio chaoso.
Lenkiškam ereliui sparnais kone apgobus žemyno Rytus, J. Pilsudskis \nmotyvavo Vilniaus užėmimą vietos lenkų tautiniu apsisprendimu ir ko-\nvos su bolševikais būtinybe.
Lietuviakalbės Lietuvos kūrėjai lenkiškai kalbantiesiems nesiūlė jokių papildomų privilegijų, o tik teisę likti tautine mažuma, nes dauguma lietuvių vargiai būtų pritarę dva- rininkų privilegijoms. Nors kai kurie dvarininkai „senlietuviai“ parėmė lietuvių aspiracijas, dauguma dėjo viltis į Lenkiją – J. Pilsudskis, pokario L I E T U V O S I S T O R I J A 132 Lenkijos vadovas, buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų ir vadino save lietu- viu, dvarininkas Gabrielis Narutovičius (Gabriel Narutowicz) tapo Len- kijos prezidentu, o jo brolis Stanislovas Narutavičius – vienu iš Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų, Lietuvos Tarybos nariu.
Bolševikų diktatūra \nSSRS, Benito Musolinio (Benito Mussolini) atėjimas į valdžią Italijoje, \nperversmai Bulgarijoje, Portugalijoje, o ypač karinis perversmas 1926 m. \ngegužę Lenkijoje, kurio metu į valdžią grįžo J. Pilsudskis, skatino veikti \nvisus, nepatenkintus Seimo valdymu („seimokratija“).
Lietuva ir Lenkija kaktomuša susidūrė \nŽenevoje, kur Sąjungos Taryboje gruodžio 10 dieną J. Pilsudskis uždavė \nA. Voldemarui klausimą „Karas ar taika?“ A.
Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų. Prancūzai skelbė, kad Klaipėda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat ir Lenkija neslėpė savo planų įsitvirtinti Klaipėdoje. Ministras pirminin- kas E. Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. Smetonos, be faktinės kontrolės nebus juridinės), J. Pilsudskio pavyz- džiu pastatyti visus į fait accompli padėtį ir tada derėtis.