Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
6 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Pilsudskis, pokario. Pilsudskio šalininkai lenkai siekė išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje, todėl 1919 m. kovo 24 d. Lietuvos delegacijos notoje tvirtinta, kad Lenkija visą laiką išnaudojo Lietuvą, politinė unija XVI a. Pilsudskis motyvavo Vilniaus užėmimą vietos lenkų tautiniu apsisprendimu ir kovos su bolševikais būtinybe.
Patikrinti teiginiai
J. Pilsudskis turėjo gausių lenkų šalininkų, kurie siekė išlaikyti Lietuvą Lenkijos sudėtyje.
Gausūs R. Dmovskio ir \nJ. Pilsudskio šalininkai lenkai siekė išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje, todėl \n1919 m. kovo 24 d. Lietuvos delegacijos notoje tvirtinta, kad Lenkija visą \nlaiką išnaudojo Lietuvą, politinė unija XVI a. su ja privedė Lietuvą prie \nvidinio chaoso.
Pilsudskis motyvavo Vilniaus užėmimą vietos lenkų tautiniu apsisprendimu ir kovos su bolševikais būtinybe.
Lenkiškam ereliui sparnais kone apgobus žemyno Rytus, J. Pilsudskis \nmotyvavo Vilniaus užėmimą vietos lenkų tautiniu apsisprendimu ir ko-\nvos su bolševikais būtinybe.
J. Pilsudskis, pokario Lenkijos vadovas, buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų ir vadino save lietuviu.
Lietuviakalbės Lietuvos kūrėjai lenkiškai kalbantiesiems nesiūlė jokių papildomų privilegijų, o tik teisę likti tautine mažuma, nes dauguma lietuvių vargiai būtų pritarę dva- rininkų privilegijoms. Nors kai kurie dvarininkai „senlietuviai“ parėmė lietuvių aspiracijas, dauguma dėjo viltis į Lenkiją – J. Pilsudskis, pokario L I E T U V O S I S T O R I J A 132 Lenkijos vadovas, buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų ir vadino save lietu- viu, dvarininkas Gabrielis Narutovičius (Gabriel Narutowicz) tapo Len- kijos prezidentu, o jo brolis Stanislovas Narutavičius – vienu iš Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų, Lietuvos Tarybos nariu.
1926 m. karinis perversmas Lenkijoje, sugrąžinęs J. Pilsudskį į valdžią, skatino veikti Seimo valdymu nepatenkintas jėgas.
Bolševikų diktatūra \nSSRS, Benito Musolinio (Benito Mussolini) atėjimas į valdžią Italijoje, \nperversmai Bulgarijoje, Portugalijoje, o ypač karinis perversmas 1926 m. \ngegužę Lenkijoje, kurio metu į valdžią grįžo J. Pilsudskis, skatino veikti \nvisus, nepatenkintus Seimo valdymu („seimokratija“).
1927 m. gruodžio 10 d. Ženevoje J. Pilsudskis Augustinui Voldemarui uždavė klausimą „Karas ar taika?“
Lietuva ir Lenkija kaktomuša susidūrė \nŽenevoje, kur Sąjungos Taryboje gruodžio 10 dieną J. Pilsudskis uždavė \nA. Voldemarui klausimą „Karas ar taika?“ A.
Ernestas Galvanauskas siekė J. Pilsudskio pavyzdžiu užimti Klaipėdos kraštą jėga, sudaryti fait accompli padėtį ir tada derėtis.
Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų. Prancūzai skelbė, kad Klaipėda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat ir Lenkija neslėpė savo planų įsitvirtinti Klaipėdoje. Ministras pirminin- kas E. Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. Smetonos, be faktinės kontrolės nebus juridinės), J. Pilsudskio pavyz- džiu pastatyti visus į fait accompli padėtį ir tada derėtis.
Vaidmenys: person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 6 | 6 |