Santrauka
Kai atskirų asmenų ir delegacijų rūpesčiai nieko negelbėjo, jie 1879 m. parašė kaizeriui peticiją ir surinko po ja net 16.400 parašų. Tada lietuviai vėl kreipėsi į kaizerį su nauja peticija (1882 m.), bet šį kartą jau nebegavo net atsakymo. Kadangi tuo pat metu buvo rašomos peticijos dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas, tai konservatoriai, norėdami įsipirkti į lietuvių malonę, dėjosi pritarią tiems lietuvių rūpesčiams, o iš tikro parlamente lietuvių reikalų neužtardavo nė vienu žodžiu.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1879 m. kaizeriui parašyta peticija surinko 16 400 parašų. | c-001 | |
| t-002 1882 m. lietuviai vėl kreipėsi į kaizerį su nauja peticija, bet nebegavo atsakymo. | c-002 | |
| t-003 Tuo pat metu buvo rašomos peticijos dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1879 m. kaizeriui parašyta peticija surinko 16 400 parašų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Lietuviai, būdami nuo seno paklusnūs savo valdovams, reiškė nuolankumą kiek- viena proga ir dabar: karaliaus šeimos švenčių proga nuolat nu- vykdavo į Berlyną lietuvių delegacijos su ištikimybės pareiški- mais. Išleidus lietuvių kalbos draudžiamąjį įstatymą, jie ėmė kla- benti Berlyno valdžios įstaigų ir net valdovų rūmų duris, nurodi- nėdami, kad lietuvių kalbos uždraudimas labai neigiamai atsiliep- siąs tautos religijai ir moralei. Kai atskirų asmenų ir delegacijų rūpesčiai nieko negelbėjo, jie 1879 m. parašė kaizeriui peticiją ir surinko po ja net 16.400 parašų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1882 m. lietuviai vėl kreipėsi į kaizerį su nauja peticija, bet nebegavo atsakymo.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
leidimas. Tada lietuviai vėl kreipėsi į kaizerį su nauja peticija (1882 m.), bet šį kartą jau nebegavo net atsakymo. To nepai- sydami, jie siuntė dar kelias naujas peticijas; 1982 m. buvo su- rinkta 19.000 parašų, o 1895 m. — net 27.000.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tuo pat metu buvo rašomos peticijos dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tačiau pirmieji lietuviai kandidatai gaudavo labai maža balsų, nes dau- gumas valstiečių tebebalsavo už vokiečių konservatorių kandida- tus. Mat, konservatoriai buvo daugiausia dvarininkai ir valdi- ninkai, t. y. žmonės, kurie reprezentavo lietuvių kaimiečių įprastą ištikimybę karaliui ir senajai tvarkai. Kadangi tuo pat metu
buvo rašomos peticijos dėl lietuvių kalbos grąžinimo į moky- klas, tai konservatoriai, norėdami įsipirkti į lietuvių malonę, dė- josi pritarią tiems lietuvių rūpesčiams, o iš tikro parlamente lie- tuvių reikalų neužtardavo nė vienu žodžiu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |