Santrauka
Kai atskirų asmenų ir delegacijų rūpesčiai nieko negelbėjo, jie 1879 m. parašė kaizeriui peticiją ir surinko po ja net 16.400 parašų. Tada lietuviai vėl kreipėsi į kaizerį su nauja peticija (1882 m.), bet šį kartą jau nebegavo net atsakymo. Kadangi tuo pat metu buvo rašomos peticijos dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas, tai konservatoriai, norėdami įsipirkti į lietuvių malonę, dėjosi pritarią tiems lietuvių rūpesčiams, o iš tikro parlamente lietuvių reikalų neužtardavo nė vienu žodžiu.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Rašant peticijas dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas, konservatoriai dėjosi pritariantys lietuvių rūpesčiams. |