Istorinis-geografinis tautos supratimas čia veikia kaip priešprieša nacionaliniam tautos supratimui, vertinant Balinskio ir Kraševskio Vilniaus istorijų santykį su Lietuvos istoriografija ir lietuvių tauta.
1968 m. išleistos Vilniaus miesto istorijos autoriai pažymėjo J. I. Kraševskio ir M. Balinskio nuopelnus tiriant Vilniaus pra eitį: „Jų darbai sudaro senosios Vilniaus istoriografijos pagrin dą. Abu jie rašė lenkų kalba, būdami feodalinės Lietuvos vals tybės patriotai ir tęsdami renesanso epochoje susiklosčiusią tradiciją"8. Ir toliau: „M. Balinskio ir J. I. Kraševskio Vilniaus istorijos pasitarnavo Lietuvos istoriografijai ne tik gausia fakti ne medžiaga, bet ir palankumu lietuvių tautai, nepaisant jų is- torinio-geografinio, o ne nacionalinio, tautos supratimo".
1968 m. išleistos Vilniaus miesto istorijos autoriai pažymėjo J. I. Kraševskio ir M. Balinskio nuopelnus tiriant Vilniaus pra eitį: „Jų darbai sudaro senosios Vilniaus istoriografijos pagrin dą. Abu jie rašė lenkų kalba, būdami feodalinės Lietuvos vals tybės patriotai ir tęsdami renesanso epochoje susiklosčiusią tradiciją"8. Ir toliau: „M. Balinskio ir J. I. Kraševskio Vilniaus istorijos pasitarnavo Lietuvos istoriografijai ne tik gausia fakti ne medžiaga, bet ir palankumu lietuvių tautai, nepaisant jų is- torinio-geografinio, o ne nacionalinio, tautos supratimo".
1968 m. išleistos Vilniaus miesto istorijos autoriai pažymėjo J. I. Kraševskio ir M. Balinskio nuopelnus tiriant Vilniaus pra eitį: „Jų darbai sudaro senosios Vilniaus istoriografijos pagrin dą. Abu jie rašė lenkų kalba, būdami feodalinės Lietuvos vals tybės patriotai ir tęsdami renesanso epochoje susiklosčiusią tradiciją"8. Ir toliau: „M. Balinskio ir J. I. Kraševskio Vilniaus istorijos pasitarnavo Lietuvos istoriografijai ne tik gausia fakti ne medžiaga, bet ir palankumu lietuvių tautai, nepaisant jų is- torinio-geografinio, o ne nacionalinio, tautos supratimo".