Sąvoka

Istorinis-geografinis tautos supratimas

3 teiginiai1 įrašas6 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Balinskio ir Kraševskio Vilniaus istorijos apibūdinamos kaip naudingos Lietuvos istoriografijai dėl faktinės medžiagos ir palankumo lietuvių tautai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 11

1968 m. išleistos Vilniaus miesto istorijos autoriai pažymėjo J. I. Kraševskio ir M. Balinskio nuopelnus tiriant Vilniaus praeitį: „Jų darbai sudaro senosios Vilniaus istoriografijos pagrindą. Abu jie rašė lenkų kalba, būdami feodalinės Lietuvos valstybės patriotai ir tęsdami renesanso epochoje susiklosčiusią tradiciją"8. Ir toliau: „M. Balinskio ir J. I. Kraševskio Vilniaus istorijos pasitarnavo Lietuvos istoriografijai ne tik gausia faktine medžiaga, bet ir palankumu lietuvių tautai, nepaisant jų istorinio-geografinio, o ne nacionalinio, tautos supratimo".
t-002vidutinis

M. Balinskio ir J. I. Kraševskio tautos supratimas apibūdinamas kaip istorinis-geografinis, o ne nacionalinis.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 11

1968 m. išleistos Vilniaus miesto istorijos autoriai pažymėjo J. I. Kraševskio ir M. Balinskio nuopelnus tiriant Vilniaus praeitį: „Jų darbai sudaro senosios Vilniaus istoriografijos pagrindą. Abu jie rašė lenkų kalba, būdami feodalinės Lietuvos valstybės patriotai ir tęsdami renesanso epochoje susiklosčiusią tradiciją"8. Ir toliau: „M. Balinskio ir J. I. Kraševskio Vilniaus istorijos pasitarnavo Lietuvos istoriografijai ne tik gausia faktine medžiaga, bet ir palankumu lietuvių tautai, nepaisant jų istorinio-geografinio, o ne nacionalinio, tautos supratimo".
t-003vidutinis

J. I. Kraševskio ir M. Balinskio Vilniaus istorijose reiškėsi istorinis-geografinis, o ne nacionalinis tautos supratimas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 11

1968 m. išleistos Vilniaus miesto istorijos autoriai pažymėjo J. I. Kraševskio ir M. Balinskio nuopelnus tiriant Vilniaus praeitį: „Jų darbai sudaro senosios Vilniaus istoriografijos pagrindą. Abu jie rašė lenkų kalba, būdami feodalinės Lietuvos valstybės patriotai ir tęsdami renesanso epochoje susiklosčiusią tradiciją"8. Ir toliau: „M. Balinskio ir J. I. Kraševskio Vilniaus istorijos pasitarnavo Lietuvos istoriografijai ne tik gausia faktine medžiaga, bet ir palankumu lietuvių tautai, nepaisant jų istorinio-geografinio, o ne nacionalinio, tautos supratimo".