Lietuvių ir lenkų kultūrinių draugijų paralelizmas, tyrimai ir viešos parodos
6 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Lygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizacijos. Abi draugijos daug dėmesio skyrė praeičiai, LDK paveldui, bet Lietuvių draugija ypač orientavosi į lietuvių kalbos ir etninės kultūros tyrimus, mokyklinių vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą. Dailės ir vaizduojamojo meno bei architektūros srityje taip pat pastebėtas draugijų paralelizmas.
Dailės ir vaizduojamojo me- \nno bei architektūros srityje taip \npat pastebėtas draugijų paraleliz-\nmas. Lietuviai pirmieji Vilniuje \nįkūrė Lietuvių dailės draugiją, pra-\ndėjo rengti viešas dailės parodas, \nbet netrukus tie vietiniai dailininkai, kurie nenorėjo tapatintis su etninių \nlietuvių tautinio sąjūdžio tikslais, įkūrė atskirą Vilniaus dailės draugiją. Kai \nkas nelengvai apsispręsdavo, kuriai draugijai priklausyti, nors nebuvo drau-\ndžiama priklausyti ir abiem tuo pat metu.
Be to, etnografi-\nnės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po \n1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. \nLygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizaci-\njos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos \n1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad \njame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, \nplėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, \ntelkusi lenkiškai kalbančiuosius.
Abi draugijos daug dėmesio skyrė \npraeičiai, LDK paveldui, bet Lie-\ntuvių draugija ypač orientavosi į \nlietuvių kalbos ir etninės kultūros \ntyrimus, mokyklinių vadovėlių \nlietuvių mokykloms rengimą. Abi \ndraugijos leido mokslinius tęsti-\nnius leidinius. Beje, abi jos buvo \nviena kitos kolektyviniai nariai.
Abi draugijos daug dėmesio skyrė \npraeičiai, LDK paveldui, bet Lie-\ntuvių draugija ypač orientavosi į \nlietuvių kalbos ir etninės kultūros \ntyrimus, mokyklinių vadovėlių \nlietuvių mokykloms rengimą. Abi \ndraugijos leido mokslinius tęsti-\nnius leidinius. Beje, abi jos buvo \nviena kitos kolektyviniai nariai.
Be to, etnografi-\nnės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po \n1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. \nLygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizaci-\njos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos \n1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad \njame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, \nplėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, \ntelkusi lenkiškai kalbančiuosius.
Dailės ir vaizduojamojo me- \nno bei architektūros srityje taip \npat pastebėtas draugijų paraleliz-\nmas. Lietuviai pirmieji Vilniuje \nįkūrė Lietuvių dailės draugiją, pra-\ndėjo rengti viešas dailės parodas, \nbet netrukus tie vietiniai dailininkai, kurie nenorėjo tapatintis su etninių \nlietuvių tautinio sąjūdžio tikslais, įkūrė atskirą Vilniaus dailės draugiją. Kai \nkas nelengvai apsispręsdavo, kuriai draugijai priklausyti, nors nebuvo drau-\ndžiama priklausyti ir abiem tuo pat metu.