Santrauka
Lygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizacijos. Abi draugijos daug dėmesio skyrė praeičiai, LDK paveldui, bet Lietuvių draugija ypač orientavosi į lietuvių kalbos ir etninės kultūros tyrimus, mokyklinių vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą. Dailės ir vaizduojamojo meno bei architektūros srityje taip pat pastebėtas draugijų paralelizmas.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Neatkūrus Vilniaus universiteto, įkurtos Lietuvių mokslo draugija ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija. | c-001 | |
| t-002 Abi draugijos leido mokslinius tęstinius leidinius ir buvo viena kitos kolektyvinės narės. | c-002 | |
| t-003 Vilniuje lietuviai įkūrė Lietuvių dailės draugiją, o vėliau vietiniai dailininkai įsteigė atskirą Vilniaus dailės draugiją. | c-003 | |
| t-004 Vilniuje įkurtos Lietuvių mokslo draugija ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija telkė skirtingas tautinio sąjūdžio aplinkas. | c-001 | |
| t-005 Lietuvių mokslo draugija ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija leido mokslinius tęstinius leidinius ir buvo viena kitos kolektyvinės narės. | c-002 | |
| t-006 Lietuviai Vilniuje įkūrė Lietuvių dailės draugiją ir pradėjo rengti viešas dailės parodas. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Neatkūrus Vilniaus universiteto, įkurtos Lietuvių mokslo draugija ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Be to, etnografi- nės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po 1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. Lygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizaci- jos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos 1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad jame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, telkusi lenkiškai kalbančiuosius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Abi draugijos leido mokslinius tęstinius leidinius ir buvo viena kitos kolektyvinės narės.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Abi draugijos daug dėmesio skyrė praeičiai, LDK paveldui, bet Lie- tuvių draugija ypač orientavosi į lietuvių kalbos ir etninės kultūros tyrimus, mokyklinių vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą. Abi draugijos leido mokslinius tęsti- nius leidinius. Beje, abi jos buvo viena kitos kolektyviniai nariai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniuje lietuviai įkūrė Lietuvių dailės draugiją, o vėliau vietiniai dailininkai įsteigė atskirą Vilniaus dailės draugiją.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Dailės ir vaizduojamojo me- no bei architektūros srityje taip pat pastebėtas draugijų paraleliz- mas. Lietuviai pirmieji Vilniuje įkūrė Lietuvių dailės draugiją, pra- dėjo rengti viešas dailės parodas, bet netrukus tie vietiniai dailininkai, kurie nenorėjo tapatintis su etninių lietuvių tautinio sąjūdžio tikslais, įkūrė atskirą Vilniaus dailės draugiją. Kai kas nelengvai apsispręsdavo, kuriai draugijai priklausyti, nors nebuvo drau- džiama priklausyti ir abiem tuo pat metu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |