Lietuviai Vilniuje įkūrė Lietuvių dailės draugiją ir pradėjo rengti viešas dailės parodas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 127
Dailės ir vaizduojamojo meno bei architektūros srityje taip pat pastebėtas draugijų paralelizmas. Lietuviai pirmieji Vilniuje įkūrė Lietuvių dailės draugiją, pradėjo rengti viešas dailės parodas, bet netrukus tie vietiniai dailininkai, kurie nenorėjo tapatintis su etninių lietuvių tautinio sąjūdžio tikslais, įkūrė atskirą Vilniaus dailės draugiją. Kai kas nelengvai apsispręsdavo, kuriai draugijai priklausyti, nors nebuvo draudžiama priklausyti ir abiem tuo pat metu.
Vilniuje įkurtos Lietuvių mokslo draugija ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija telkė skirtingas tautinio sąjūdžio aplinkas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 126
Be to, etnografinės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po 1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. Lygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizacijos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos 1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad jame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, telkusi lenkiškai kalbančiuosius.
Lietuvių mokslo draugija ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija leido mokslinius tęstinius leidinius ir buvo viena kitos kolektyvinės narės.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 127
Abi draugijos daug dėmesio skyrė praeičiai, LDK paveldui, bet Lietuvių draugija ypač orientavosi į lietuvių kalbos ir etninės kultūros tyrimus, mokyklinių vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą. Abi draugijos leido mokslinius tęstinius leidinius. Beje, abi jos buvo viena kitos kolektyviniai nariai.
Abi draugijos leido mokslinius tęstinius leidinius ir buvo viena kitos kolektyvinės narės.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 127
Abi draugijos daug dėmesio skyrė praeičiai, LDK paveldui, bet Lietuvių draugija ypač orientavosi į lietuvių kalbos ir etninės kultūros tyrimus, mokyklinių vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą. Abi draugijos leido mokslinius tęstinius leidinius. Beje, abi jos buvo viena kitos kolektyviniai nariai.
Nepavykus atkurti Vilniaus universiteto, Lietuvoje įkurtos Lietuvių mokslo draugija ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 126
Be to, etnografinės Lietuvos miestuose didžiausia tautinė grupė buvo žydai, o gatvėse po 1905 m. lenkų kalba nustūmė rusų kalbą į antrąją vietą. Lygia greta Lietuvoje veikė ir lenkų bei lietuvių kultūrinės organizacijos. Kadangi universiteto Vilniuje atkurti nepavyko (nors tokios pastangos 1905 m. dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad jame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, telkusi lenkiškai kalbančiuosius.
Vilniuje lietuviai pirmieji įkūrė Lietuvių dailės draugiją, o vėliau atskirą Vilniaus dailės draugiją įsteigė vietiniai dailininkai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 127
Dailės ir vaizduojamojo meno bei architektūros srityje taip pat pastebėtas draugijų paralelizmas. Lietuviai pirmieji Vilniuje įkūrė Lietuvių dailės draugiją, pradėjo rengti viešas dailės parodas, bet netrukus tie vietiniai dailininkai, kurie nenorėjo tapatintis su etninių lietuvių tautinio sąjūdžio tikslais, įkūrė atskirą Vilniaus dailės draugiją. Kai kas nelengvai apsispręsdavo, kuriai draugijai priklausyti, nors nebuvo draudžiama priklausyti ir abiem tuo pat metu.