Santrauka
Tiksliausiai taktiką apibūdina lietuvių kunigaikščių posakis: „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ – jie palikdavo senąsias kunigaikštijų struktūras (tai vėliau išvirs į sritines privilegijas, šiuolaikiniais terminais – autonomijas). „Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografinis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo savarankiškais keliais.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Lietuvių kunigaikščių posakis „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ apibūdina taktiką užimtuose kraštuose palikti senąsias kunigaikštijų struktūras. |
| t-002 Frazė „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ vadinama lietuvių kunigaikščių posakiu. |
| t-003 Posakis „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ apibūdino taktiką palikti senąsias kunigaikštijų struktūras. |
| t-004 „Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografinis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo savarankiškais keliais. |
| t-005 Lietuvos istorijos autoriai „senovės nekeitimo“ tezę vadina istoriografiniu mitu, nes Lietuvos ekspansija perskėlė Kijevo Rusios erdvę. |