posakis

„senovės negriauname, naujovių neįvedame“

5 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Lietuvių kunigaikščių posakis „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ apibūdina taktiką užimtuose kraštuose palikti senąsias kunigaikštijų struktūras.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 38

Net dinastinės \nvedybos vykdavo tiesioginiu kariniu spaudimu. \nLietuviai veikiausiai buvo tokie pat imperialistai kaip ir kiti, tik, užgro-\nbę svetimą kraštą, „nespausdavo“, t. y. iš pradžių nekeisdavo susiklosčiu-\nsios tvarkos. Tiksliausiai taktiką apibūdina lietuvių kunigaikščių posakis: \n„senovės negriauname, naujovių neįvedame“ – jie palikdavo senąsias \nkunigaikštijų struktūras (tai vėliau išvirs į sritines privilegijas, šiuolaiki-\nniais terminais – autonomijas).
t-002vidutinis

Frazė „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ vadinama lietuvių kunigaikščių posakiu.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 38

Net dinastinės \nvedybos vykdavo tiesioginiu kariniu spaudimu. \nLietuviai veikiausiai buvo tokie pat imperialistai kaip ir kiti, tik, užgro-\nbę svetimą kraštą, „nespausdavo“, t. y. iš pradžių nekeisdavo susiklosčiu-\nsios tvarkos. Tiksliausiai taktiką apibūdina lietuvių kunigaikščių posakis: \n„senovės negriauname, naujovių neįvedame“ – jie palikdavo senąsias \nkunigaikštijų struktūras (tai vėliau išvirs į sritines privilegijas, šiuolaiki-\nniais terminais – autonomijas).
t-003vidutinis

Posakis „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ apibūdino taktiką palikti senąsias kunigaikštijų struktūras.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 38

Net dinastinės \nvedybos vykdavo tiesioginiu kariniu spaudimu. \nLietuviai veikiausiai buvo tokie pat imperialistai kaip ir kiti, tik, užgro-\nbę svetimą kraštą, „nespausdavo“, t. y. iš pradžių nekeisdavo susiklosčiu-\nsios tvarkos. Tiksliausiai taktiką apibūdina lietuvių kunigaikščių posakis: \n„senovės negriauname, naujovių neįvedame“ – jie palikdavo senąsias \nkunigaikštijų struktūras (tai vėliau išvirs į sritines privilegijas, šiuolaiki-\nniais terminais – autonomijas).

„Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografinis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo savarankiškais keliais.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 45

Florencijoje). LDK būtent Vytauto \nlaikais pradėjo artėti prie imperijos, Vytauto reformos buvo radikalios, \nmatuojant net tų laikų mastu. „Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografi-\nnis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė \nį dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo sava-\nrankiškais keliais.
t-005vidutinis

Lietuvos istorijos autoriai „senovės nekeitimo“ tezę vadina istoriografiniu mitu, nes Lietuvos ekspansija perskėlė Kijevo Rusios erdvę.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 45

Florencijoje). LDK būtent Vytauto \nlaikais pradėjo artėti prie imperijos, Vytauto reformos buvo radikalios, \nmatuojant net tų laikų mastu. „Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografi-\nnis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė \nį dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo sava-\nrankiškais keliais.
c-169756Citatos

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 45

Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas \nVilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ \nsuformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a. pabaigos, o \nG. Camblako vadovaujama LDK stačiatikių delegacija nuvyko į Katalikų \nbažnyčios susirinkimą Konstance, kur iškėlė visuotinės bažnyčių unijos \nidėją (ji įgyvendinta vėliau – 1439 m. Florencijoje). LDK būtent Vytauto \nlaikais pradėjo artėti prie imperijos, Vytauto reformos buvo radikalios, \nmatuojant net tų laikų mastu.