Lietuvių kunigaikščių posakis „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ apibūdina taktiką užimtuose kraštuose palikti senąsias kunigaikštijų struktūras.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 38
Net dinastinės vedybos vykdavo tiesioginiu kariniu spaudimu. Lietuviai veikiausiai buvo tokie pat imperialistai kaip ir kiti, tik, užgrobę svetimą kraštą, „nespausdavo“, t. y. iš pradžių nekeisdavo susiklosčiusios tvarkos. Tiksliausiai taktiką apibūdina lietuvių kunigaikščių posakis: „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ – jie palikdavo senąsias kunigaikštijų struktūras (tai vėliau išvirs į sritines privilegijas, šiuolaikiniais terminais – autonomijas).
Frazė „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ vadinama lietuvių kunigaikščių posakiu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 38
Net dinastinės vedybos vykdavo tiesioginiu kariniu spaudimu. Lietuviai veikiausiai buvo tokie pat imperialistai kaip ir kiti, tik, užgrobę svetimą kraštą, „nespausdavo“, t. y. iš pradžių nekeisdavo susiklosčiusios tvarkos. Tiksliausiai taktiką apibūdina lietuvių kunigaikščių posakis: „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ – jie palikdavo senąsias kunigaikštijų struktūras (tai vėliau išvirs į sritines privilegijas, šiuolaikiniais terminais – autonomijas).
Posakis „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ apibūdino taktiką palikti senąsias kunigaikštijų struktūras.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 38
Net dinastinės vedybos vykdavo tiesioginiu kariniu spaudimu. Lietuviai veikiausiai buvo tokie pat imperialistai kaip ir kiti, tik, užgrobę svetimą kraštą, „nespausdavo“, t. y. iš pradžių nekeisdavo susiklosčiusios tvarkos. Tiksliausiai taktiką apibūdina lietuvių kunigaikščių posakis: „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ – jie palikdavo senąsias kunigaikštijų struktūras (tai vėliau išvirs į sritines privilegijas, šiuolaikiniais terminais – autonomijas).
„Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografinis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo savarankiškais keliais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 45
Florencijoje). LDK būtent Vytauto laikais pradėjo artėti prie imperijos, Vytauto reformos buvo radikalios, matuojant net tų laikų mastu. „Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografinis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo savarankiškais keliais.
Lietuvos istorijos autoriai „senovės nekeitimo“ tezę vadina istoriografiniu mitu, nes Lietuvos ekspansija perskėlė Kijevo Rusios erdvę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 45
Florencijoje). LDK būtent Vytauto laikais pradėjo artėti prie imperijos, Vytauto reformos buvo radikalios, matuojant net tų laikų mastu. „Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografinis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo savarankiškais keliais.