Santrauka
Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo užprogramuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tarpusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo. 1939 m. pradžioje Vokietijai jau ruošiantis žygiuoti į Klaipėdą, britai ir prancūzai (Klaipėdos konvencijos signatarai) pranešė, jog jie negarantuoja Klaipėdai status quo, o be pagalbos išlaikyti Klaipėdą Lietuva nebegalėjo.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Klaipėdos klausimu Lietuva gynė status quo, nors Vilniaus klausimu reikalavo sienų revizijos. |
| t-002 1939 m. pradžioje britams ir prancūzams negarantuojant Klaipėdos status quo, Lietuva be pagalbos nebegalėjo jos išlaikyti. |
| t-003 Lietuva Vilniaus klausimu reikalavo sienų revizijos, o Klaipėdos klausimu gynė esamą padėtį – status quo. |