Santrauka

Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo užprogramuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tarpusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo. 1939 m. pradžioje Vokietijai jau ruošiantis žygiuoti į Klaipėdą, britai ir prancūzai (Klaipėdos konvencijos signatarai) pranešė, jog jie negarantuoja Klaipėdai status quo, o be pagalbos išlaikyti Klaipėdą Lietuva nebegalėjo.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Klaipėdos klausimu Lietuva gynė status quo, nors Vilniaus klausimu reikalavo sienų revizijos.c-001
t-002 1939 m. pradžioje britams ir prancūzams negarantuojant Klaipėdos status quo, Lietuva be pagalbos nebegalėjo jos išlaikyti.c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Klaipėdos klausimu Lietuva gynė status quo, nors Vilniaus klausimu reikalavo sienų revizijos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo už- programuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tar- pusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: 1939 m. pradžioje britams ir prancūzams negarantuojant Klaipėdos status quo, Lietuva be pagalbos nebegalėjo jos išlaikyti.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1939 m. pradžioje Vokietijai jau ruošiantis žygiuoti į Klaipėdą, britai ir prancūzai (Klaipėdos konvencijos signatarai) pranešė, jog jie negarantuoja Klaipė- dai status quo, o be pagalbos išlaikyti Klaipėdą Lietuva nebegalėjo.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai