t-001vidutinis
Klaipėdos klausimu Lietuva gynė status quo, nors Vilniaus klausimu reikalavo sienų revizijos.
Įrodymai (1)
pusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos
zodyno irasas
Status quo
3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo užprogramuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tarpusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo. 1939 m. pradžioje Vokietijai jau ruošiantis žygiuoti į Klaipėdą, britai ir prancūzai (Klaipėdos konvencijos signatarai) pranešė, jog jie negarantuoja Klaipėdai status quo, o be pagalbos išlaikyti Klaipėdą Lietuva nebegalėjo.
Patikrinti teiginiai
Svarbiausi faktai
t-002vidutinis
1939 m. pradžioje britams ir prancūzams negarantuojant Klaipėdos status quo, Lietuva be pagalbos nebegalėjo jos išlaikyti.
Įrodymai (1)
pradžioje Vokietijai jau ruošiantis žygiuoti į Klaipėdą, britai ir prancūzai
t-003vidutinis
Lietuva Vilniaus klausimu reikalavo sienų revizijos, o Klaipėdos klausimu gynė esamą padėtį – status quo.
Įrodymai (1)
Po nesėkmingų tiesioginių derybų su Lenkija apsiribota proginiais di- plomatiniais ryšiais, o į visus kitus tarptautinės politikos įvykius Lietuva žiūrėjo tik per Vilniaus prizmę. Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo už- programuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tar- pusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo. Kaip lietuvių diplomatai galėjo laimėti du svarbiausius mūšius, jei du Lietuvos tikslai vienas kitam prieštaravo?
Struktūruoti ryšiai
Su kuo susijęs objektas
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
Šaltiniai ir tolesnis skaitymas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 3 |