Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Nemunas

135 teiginiai161 įrašas40 ryšių

Vikipedijos įžanga

Nemunas (bltr. Нёман, Nioman, prūs. Mīmeli, rus. Неман, Neman, vok. Memel, žem. Nemons) – ilgiausia Lietuvos upė. Jo visas ilgis yra 937 km, Lietuvos teritorijoje teka 359 km. Likusioji dalis teka per Baltarusiją (462 km) bei riboja Lietuvos sieną su Baltarusija (17,3 km) ir Rusijos Kaliningrado sritimi (98,7 km). Nemuno baseino plotas 98 200 km², iš jų 46 600 km² yra Lietuvoje (apima 72 % Lietuvos teritorijos).

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Nemunas yra istoriniuose šaltiniuose minima upė, siejama su svarbiomis Lietuvos žemėmis, pilimis ir karo veiksmais. Tradiciškai manyta, kad ankstyvasis Lietuvos valstybės branduolys buvo tarp Nemuno ir Neries, o Nemuno žemupio pakrantės, Teodoro Narbuto vertinimu, laikytos pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte. Upė buvo svarbi gynybos ir karinių žygių erdvė: 1362 m. jos ir Neries santakoje kryžiuočiai sugriovė Kauno pilį, o 1410 m. puolimas prie Nemuno galėjo baigtis katastrofa. Šaltiniai taip pat mini pilis prie Nemuno ir jo anapus statytą Rittersverderį, o viename žygyje nepakankamai tvirtas Nemuno ledas neatlaikė kariuomenės svorio, todėl dalis karių bei grobio paskendo.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Ditrichas iš EzbekoGediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)P. LiatukasVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)GelonaiJotvingiaiKryžiuočių ordinasLamatiečiaiLietuviaiLivonijos ordinasSkalviaiTotoriaiVikingaiŽemaičiaiBaltijos jūraDaugavaGilijaKaunasKlaipėdaLietuvaMalburgasNaugardukasPaštuvos valsčiusPieštvėRusnėSalynasVeliuonaVeliuonėlėVilniusAkmeniniai kovos kirviai„Baigėsi karas su prūsais. Prasidėjokaras su lietuviais“Nemunas
Didysis magistras, vis dar laikydamasis ankstesnių ketinimų atimti Vilnių iš Vytauto, tais pačiais metais, vasarą, per Šv. Jokūbą, vėl išsiruošė ana­ pus Nemuno ir, dar nesulaukęs savo raitelių, ėmėsi staty­ dinti ir stiprinti Rittersverderio pilį52. Tačiau netruko užklupti juos Vytautas su lietuviais bei lenkais ir kreipėsi į magistrą, kad mestų darbus ir pasišalintų iš krašto.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) · c-163969

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas
  • Upė prasideda Rusios valdose, prie Klaipėdos pilies ir miesto įteka į jūrą.
  • Nemunas atskiria Prūsiją nuo Rusios, Lietuvos ir Kuršo.
  • Nemuno žemupyje yra atšakos Gilija ir Rusnė; ties jų išsišakojimu Nemunas praranda savo pavadinimą.
  • Nemuno vidurupyje tarp Kauno ir Gardino buvo gausu rėvų.
  • Nemuno slenksčiuose buvo daugybė akmenų, daugiausia iš švediško granito, su kitų rūšių priemaiša.
  • Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.); kronikoje aprašoma Nemuno geografinė padėtis.
  • Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.); autoriaus aprašoma Nemuno geografinė reikšmė.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.); autoriaus tyrimų aprašymas.
  • Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija, t. 1 (2010 m.); aprašoma istorinė Nemuno vidurupio būklė.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.); autoriaus aprašymas.
Aplinka
  • Nemuno pakrantės žemupyje apibūdintos kaip pirmoji lietuvių tautos buveinė šiame krašte.
  • Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.); autoriaus vertinimas ir istorinė interpretacija.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Nemuno vandens kelias buvo patogus ir patikimas susisiekimo kelias; žemupys buvo patogus laivybai.
  • Nemuno vandens kelias buvo prekybos ašis, pratęsta už Lietuvos valstybės ribų iki Dancigo uosto.
  • Nemunas buvo naudojamas kaip laivybos ir prekybos kelias.
  • Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija, t. 1 (2010 m.); autoriaus aprašomas Nemuno naudojimas ankstyvuoju laikotarpiu.
  • Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija, t. 1 (2010 m.); aprašoma istorinė prekybos sistema.
  • Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija, t. 1 (2010 m.); autoriaus aprašymas, paremtas raižinio vaizdu ir burinių laivų pavaizdavimu.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002aukstas

Į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos žemupyje, gyveno skalviai ir lamatiečiai, o toliau į šiaurę, Klaipėdos apylinkėse, prasidėjo kuršių teritorija.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos žemupyje, gyveno skalviai, lamatiečiai, dar toliau į šiaurę, Klaipėdos apylinkėse (dab. Lietuvos TSR šiaurės vakarų kampas), prasidėjo kuršių gyvenama teritorija (LAA, t. 3, p. 18, žemėl. Nr. 9; plg. Pakarklis P. Klaipėdos srities gyventojų tautybė..., p. 173; SŽM, žemėl.). Ilgą laiką ir Kuršių marios iki Klaipėdos laikytos Nemuno tąsa.
t-009aukstas

1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai išgriovė svarbią lietuvių pilį Kauną Nemuno ir Neries santakoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Dešimtmečiui praslinkus, lietuviai patyrė smūgį vėl pačioje Lietuvoje. Talkininkaujami svečių iš Anglijos, Vokietijos ir Italijos, ir padedami Livonijos magistro, Prūsų kryžiuočiai 1362 pavasarį atliko drąsų žygį, išgriaudami svarbią lietuvių Nemuno ir Neries santakos pilį — Kauną. Neišaiškinamu būdu Kęstutis su (^10) **SRP, II, 72, 505-507 p.
t-015aukstas

1413 m. rudenį Vytautas ir Jogaila keliavo Nemunu iš Merkinės į Kauną, o vėliau Nemunu pasiekė Dubysos upę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kunigijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
t-017aukstas

Vytautas vėliau pretendavo į visą Žemaitiją iki Nemuno, įskaitant Klaipėdą, ir Užnemunę.

Įrodymai (1)
t-020aukstas

Tyrimų duomenimis, Dusburgietis Prūsija vadino Kryžiuočių ordino užkariautą ir į jo valstybę patekusį plotą nuo Vyslos iki Nemuno.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2. Tyrimai parodė, kad jos autorius (visų pirma politine prasme) Prūsijos, prūsų vardu vadino visą Kryžiuočių ordino jau užkariautą, į Ordino valstybę patekusį plotą nuo Vyslos iki Nemuno. Pavyslyje, ypač Kulmo bei Lubavo srityse, gyventojai buvo mišrūs (lenkai ir prūsai), nors Ordino agresijos pradžioje anksčiau kurį laiką lenkams priklausiusią Kulmo sritį valdė prūsai, turėję ten savo pilių (III,7).
t-022aukstas

Kronikos įvade Kryžiuočių ordino ekspansijos plotas apibūdinamas kaip siekęs nuo Vyslos žemupio iki Centrinės Žemaitijos, Nevėžio ir Nemuno aukštupio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Trečia kronikos dalis — didžiausia —skirta prūsų žemių užkariavimui ir kovai prieš Lietuvą. Autentiški faktai atskleidžia žiaurią, beatodairišką vokiečių feodalų, Kryžiuočių ordino ekspansiją į baltų—prūsų, jotvingių, lietuvių žemes, niokojimus ir žudynes didžiuliame plote nuo Vyslos žemupio iki Centrinės Žemaitijos, Nevėžio ir Nemuno aukštupio, ilgą ir sunkią šių žemių gyventojų, Lietuvos valstybės kovą prieš agresiją. Kronikoje pateikti faktai griauna pastaruoju metu Vakarų Vokietijos revanšistinių sluoksnių puoselėjamą koncepciją apie tariamai „taikų“ vokiečių feodalų skverbimąsi viduramžiais į Rytus, atskleidžia tos agresijos esmę ir jos vykdytojų katalikišką fanatizmą, kuriuo buvo dangstomas Vakarų Europos pasaulietinių ir bažnytinių feodalų siekimas išplėsti ir užkariautose žemėse užtikrinti feodalinį išnaudojimą.
Visi teiginiai ir įrodymai (135 teiginiai, 161 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo kelionės vieta:
Ditrichas iš EzbekoKryžiuočių ordinasVikingai
buvo ginama:
P. Liatukas
gyvenamoji vieta:
GelonaiLamatiečiaiLietuviaiSkalviai
turėjo priklausinį:
Kryžiuočių ordinasGilijaPaštuvos valsčiusPieštvėRusnėSalynasVeliuonaVeliuonėlė
buvo užkariauta:
Kryžiuočių ordinas
priklausė:
Kryžiuočių ordinas
Lietuviai gyveno ←:
Lietuviai
Salynas priklausė ←:
Salynas
Puslapio nuorodos:
GediminasVytautasAkmeniniai kovos kirviaiJotvingiaiKryžiuočių ordinasLivonijos ordinasTotoriaiŽemaičiai„Baigėsi karas su prūsais. Prasidėjo karas su lietuviais“Baltijos jūraDaugavaKaunasKlaipėdaLietuvaMalburgasNaugardukasKaunasKlaipėdaLietuvaVilnius

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—1932
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—1811
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—1829
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—1625
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—1313
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—1110
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—610
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—65
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—43
Lietuvių tautos istorija, t. 5—44
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—43
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995—33
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais—33
Lietuvių tautos istorija, t. 3—33
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—22
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—11
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—11
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—11
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla—11