Santrauka
Nemunas šiame šaltinyje aprašomas kaip svarbiausia Lietuvos vakarų gynybos, karo žygių ir prekybos ašis, pagal kurią ėjo pilys, sienų ginčai ir žemaičių kovos.
Pavadinimai šaltiniuose
- Nemunas
- Nemuno upė
Kas tai
Nemunas čia yra upė, turėjusi strateginę, politinę ir ūkinę reikšmę Lietuvos santykiuose su kryžiuočių ordinu.
Geografinis ir istorinis kontekstas
Šaltinyje Nemunas pasirodo kaip vakarinės karo ribos ir prekybos kelio pagrindas. Su juo siejami Ordino puolimai, pilių statyba, Salyno susitarimai ir kovos dėl Žemaitijos sienos.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Mezolito įrankių gausiai aptikta palei Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą ir Katrą, taip pat paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užnemunės durpynuose. |
| t-002 Į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos žemupyje, gyveno skalviai ir lamatiečiai, o toliau į šiaurę, Klaipėdos apylinkėse, prasidėjo kuršių teritorija. |
| t-003 Ordino įgaliotiniai įrodinėjo, kad Žemaitijos sienos prasideda keturios mylios nuo Nemuno krantų. |
| t-004 Remiantis Dusburgo pasakojimu, Gedimino pilis galėjo stovėti prie Nemuno. |
| t-005 Veliuona aprašyta kaip prie Nemuno nusidriekusi vietovė, buvusi už 7 mylių nuo Kauno. |
| t-006 Gynybos linija tęsėsi 4–12 mylių atstumu nuo dešiniojo Nemuno kranto. |
| t-007 Veliuonėlė įteka į Nemuną ir iš šiaurės skalauja Pilies bei Gedimino kalno šlaitus. |
| t-008 Didysis magistras per Šv. Jokūbą persikėlė anapus Nemuno ir ėmė statydinti bei stiprinti Rittersverderio pilį. |
| t-009 1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai išgriovė svarbią lietuvių pilį Kauną Nemuno ir Neries santakoje. |
| t-010 1914 m. liepą J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė Gintarinę deklaraciją apie abiejų Lietuvų prie Nemuno sujungimą. |
| t-011 1914 m. Gintarinėje deklaracijoje lietuviai siekė sujungti apie Nemuną esančias Didžiąją ir Mažąją Lietuvą. |
| t-012 Brolis Ditrichas, sembų fogtas, su kariuomene įžengė į skalvių žemę abipus Nemuno ir užpuolė pilį, stovėjusią dabartinės Ragainės vietoje. |
| t-013 Vilniaus vyskupas gavo dešimtą žuvį iš didžiojo kunigaikščio tvenkinių Nemune. |
| t-014 Veliuonėlė įteka į Nemuną, iš šiaurės skalaudama Pilies ir Gedimino kalno šlaitus. |
| t-015 1413 m. rudenį Vytautas ir Jogaila keliavo Nemunu iš Merkinės į Kauną, o vėliau Nemunu pasiekė Dubysos upę. |
| t-016 Ordinas turėjo tuojau paimti vakarinį Sūduvos ruožą ir Žemaičių dalį į vakarus nuo Raudonės įtakos į Nemuną iki Klaipėdos. |
| t-017 Vytautas vėliau pretendavo į visą Žemaitiją iki Nemuno, įskaitant Klaipėdą, ir Užnemunę. |
| t-018 1812 m. Napoleono kariuomenė kėlėsi per Nemuną žygyje į Rusiją. |
| t-019 Dusburgiečio pasakojime iš Lietuvos traukianti brolių kariuomenė vidurnaktį sėkmingai perėjo per skylantį Nemuno ledą. |
| t-020 Tyrimų duomenimis, Dusburgietis Prūsija vadino Kryžiuočių ordino užkariautą ir į jo valstybę patekusį plotą nuo Vyslos iki Nemuno. |
| t-021 Vytautas sunaikino vokiečių maisto atsargas nuo Nemuno iki Tamovos, aukščiau Insterburgo. |
| t-022 Kronikos įvade Kryžiuočių ordino ekspansijos plotas apibūdinamas kaip siekęs nuo Vyslos žemupio iki Centrinės Žemaitijos, Nevėžio ir Nemuno aukštupio. |
| t-023 Vytenio laikais visas Nemuno žemupys buvo kryžiuočių, o Gedimino laikais jie pasistatė Bajerburgo ir Marijenburgo pilis. |
| t-024 Vokiečių ordinas nuo Vyslos pasiekė Nemuną ir nuo 1282 m. pradėjo pulti lietuvius. |
| t-025 Susitikimas vyko Salyne, Nemuno saloje prie dabartinės Kulautuvos. |
| t-026 Varėnos, Valkininkų ir Merkinės miškai driekėsi nuo Rūdninkų link Nemuno. |
| t-027 Fridbergo pilis stovėjo už 2 mylių nuo Veliuonos žemyn Nemuno tėkme. |
| t-028 Didysis magistras anapus Nemuno ėmė statydinti ir stiprinti Rittersverderio pilį. |
| t-029 Gynimosi linija nuo Rietavo miškų tęsėsi 4–12 mylių nuo dešiniojo Nemuno kranto. |
| t-030 1313 m. Surmino vadovaujami lietuviai Nemune paėmė pasroviui plaukusį laivą, nužudė keturis lankininkus ir laivą sudegino. |
| t-031 Po Kauno pilies kritimo kryžiuočiai pasiekė ir kitų laimėjimų prie Nemuno. |
| t-032 Kronikininkas Prūsijos žemių tarp Vyslos ir Nemuno nukariavimą aprašė remdamasis geografiniu principu. |
| t-033 Varėnos, Valkininkų ir Merkinės miškai driekėsi nuo Rūdninkų link Nemuno ir Balińskio priskirti amžinosioms girioms. |
| t-034 1410 m. išvedus visą kariuomenę iš Lietuvos, pilys liko neapsaugotos, o Ordino puolimas prie Nemuno galėjo baigtis katastrofa. |
| t-035 Henrikui iš Plockės puolant Bisenės pilį, upe atplaukę kariai iš laivų nutiesė tiltą per Nemuną, bet apgula baigėsi nesėkme. |
| t-036 Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės branduolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių. |
| t-037 Pradinė Mindaugo Lietuva ir jo valdomos tėviškės pilys apėmė plotą tarp Nemuno, Neries ir Merkio. |
| t-038 Nemunas prasideda Rusios valdose, prie Klaipėdos pilies ir miesto įteka į jūrą ir atskiria Prūsiją nuo Rusios, Lietuvos bei Kuršo. |
| t-039 1398 m. Vytauto laiške Nemunas minėtas apibrėžiant ruožą iki vietos, kur į jį įteka Strėva. |
| t-040 Per šešerius metus lietuviai, gyvenę Nemuno pakrantėje nuo Neries upės iki Lamatos žemės, buvo priversti laikytis taikos su krikščionimis. |
| t-041 1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai, padedami sąjungininkų, išgriovė lietuvių pilį Kauną Nemuno ir Neries santakoje. |
| t-042 Fridbergo pilis stovėjo už dviejų mylių nuo Veliuonos žemyn Nemuno tėkme. |
| t-043 Keliautojai Nemunu vyko iš Merkinės į Kauną, o iš ten Nemunu ir Dubysa pasiekė Aukokalnį ties dabartine Betygala. |
| t-044 Vytauto ir magistro susitikimas įvyko Salyne, Nemuno saloje netoli dabartinės Kulautuvos. |
| t-045 Vytautas laiške Prūsijos ordinui žadėjo pagalbą statant dvi pilis išilgai Nemuno iki Strėvos žiočių. |
| t-046 Veliuona buvo įsikūrusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nuo Prūsijos sienos. |
| t-047 Lenkijos spaudoje buvo skelbiama straipsnių apie socialinę ir ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno. |
| t-048 Vilniaus vyskupas gavo dešimtą žuvį iš didžiojo kunigaikščio tvenkinių Nemune. |
| t-049 Sudeginus Peštvę ir Veliuoną, Nemuno krantuose iki Kauno nebeliko lietuvių gynybos punktų. |
| t-050 Vytautas liepė atnaujinti pilis Dubysos ir Nemuno krantuose ir atstatyti sudegintą Veliuoną. |
| t-051 1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai išgriovė svarbią lietuvių pilį Kauną Nemuno ir Neries santakoje. |
| t-052 Ordinas primygtinai savinosi visą didžiąją Sūduvos dykrą, persimetusią į Nemuno dešiniąją pusę ir nusidriekusią per visą vakarų Žemaitiją. |
| t-053 Kronikininkas, aprašęs kovas Skalvoje abipus Nemuno, pažymėjo, kad broliai daug kartų kariavo su skalviais. |
| t-054 Spalio 7 d. demarkacinė linija buvo nustatyta nuo Vokietijos sienos iki Juodosios Ančios ir Nemuno santakos, toliau palei Vilniaus-Lydos geležinkelį iki Bastūnų stoties. |
| t-055 Ordino įgaliotiniai įrodinėjo, kad Žemaitijos sienos prasideda keturios mylios nuo Nemuno krantų. |
| t-056 Pilis buvusi pastatyta aukštame Nemuno krante (žr. |
| t-057 Didysis magistras slapta iš Marienburgo išplaukė Vysla, o per jūros įlanką įplaukė į Nemuną. |
| t-058 Remdamasis Dusburgu, Baliński darė išvadą, kad Gedimino pilis galėjo stovėti prie Nemuno, Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje. |
| t-059 Didysis magistras slapta iš Marienburgo išplaukė Vysla ir per jūros įlanką įplaukė į Nemuną. |
| t-060 Dusburgietis Nemuną vadino Memela, o Klaipėdos pilį – Memelburgk. |
| t-061 Po Kauno pilies kritimo kryžiuočiai pasiekė ir kitų laimėjimų prie Nemuno. |
| t-062 Barkus Jūros žiotyse, kur ji įteka į Nemuną, pasistatė Jurbarko pilį ir gavo valdyti dalį Žemaitijos. |
| t-063 Kūno, arba Kūnasijaus, valstybė buvo ribojama Nemunu, Dubysa, Nevėžiu ir Vilija, vadinama Nerimi. |
| t-064 Užšalęs Nemunas leido magistro Konrado fon Tirbergo vedamiems kryžiuočiams lengvai persikelti ledu į Lietuvą. |
| t-065 Traukiantis kariuomenei, nepakankamai tvirtas Nemuno ledas neatlaikė svorio, todėl dalis karių ir grobio paskendo. |
| t-066 Prūsijos magistras Meinhardas apie balandžio vidurį apgulė Kolainius, Lietuvos pilį Nemuno pakrantėje prie Prūsijos. |
| t-067 Nepajėgęs užimti pilies, priešas pasitraukė į už vienos mylios esančias Nemuno salas ir pastatė ten naujas pilis. |
| t-068 Gavę žinią apie skitų antplūdį, dalis Naugarduko didikų pasitraukė už Nemuno. |
| t-069 Lietuvos metraštis pasakoja, kad Vaišvilkas, nepasiekęs Šventojo Kalno, grįžo į Naugarduką ir įkūrė vienuolyną prie Nemuno. |
| t-070 Narbutas rašė, kad 1809 m. Lokaičiuose prie kairiojo Nemuno kranto rasta daug ginklų nuolaužų ir metalinių daiktų. |
| t-071 Narbutas 1805 m. Kidulių kaime, netoli Jurbarko kairiajame Nemuno krante, matė labai seną mūro pilį. |
| t-072 Narbutas Veliuoną apibūdino kaip menką miestelį dešiniajame Nemuno krante, penkių mylių atstumu nuo Jurbarko. |
| t-073 Narbutas rašė, kad prie Sancinės, kur Nemunas išsišakoja į Giliją ir Rusnę, buvo vietinių Kroniszkas-Pilnis vadintas piliakalnis. |
| t-074 Narbutas Zapyškį lokalizavo kairiajame Nemuno krante tarp Kauno ir Vilkijos, prie upelio, anksčiau vadinto Upinės upeliu. |
| t-075 Narbutas minėjo padavimą, kad keliautojų vadas Nemunas buvęs garbinamas kaip dievas ir turėjęs šventyklą Nemunaityje prie Nemuno. |
| t-076 Narbutas aiškino, kad lietuvių protėviai Nemuno žemupyje šventąja upe laikė Ross, arba Rusnę, dešiniąją Nemuno atšaką. |
| t-077 Narbutas užrašė liaudies padavimą, kuriame vaidilutę ketinta nuskandinti Nemune, bet ją išvadavo raitas šarvuotas bajoras. |
| t-078 Narbutas rašė, kad žinioje apie Vilniaus Perkūno šventyklą minimas garsus pranašas kažkur Nemuno žemupyje. |
| t-079 Narbutas pažymėjo, kad Nemuno žemupio lietuviai vietoj „Gej“ šaukdavę „Hej“. |
| t-080 Narbutas rašė matęs laužą kairiajame Nemuno krante, prie kelio iš Kauno į Prienus per Išlaužą. |
| t-081 Narbutas pateikė iš Hartknocho paimtą lietuvių kalbos, vartotos Prūsijoje Nemuno žemupyje, maldos pavyzdį. |
| t-082 Narbutas Gardiną apibūdino kaip miestą prie Krono upės, kuri jo tekste tapatinama su Nemunu. |
| t-083 Narbutas minėjo medinį tiltą, jungusį abu Nemuno krantus ir laikytą ant tokiu pačiu būdu pastatytų stulpų. |
| t-084 Narbuto aprašytame kelyje Pripetės vandens baseinas jungėsi su Nemuno sistema. |
| t-085 Teodoras Narbutas Dionyzo iš Charakso minimą Aldeską tapatino su Nemunu. |
| t-086 Teodoras Narbutas Nemuno žemupio pakrantes laikė pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte. |
| t-087 Narbuto aprašytas Reithgothland kraštas tęsėsi nuo Nemuno žemupio dešiniosios pakrantės iki Dauguvos žemupio. |
| t-088 Narbuto pasakojime vilkų tauta nuo Neries žiočių dešiniuoju Nemuno krantu pasiekė Dubysą. |
| t-089 Teodoro Narbuto aprašyme po kurio laiko kryžiuočiai pastūmė Prūsijos sieną iki Nemuno žemupio. |
| t-090 Narbutas Nemuno slenksčiuose mini daugybę akmenų, daugiausia iš švediško granito. |