Nemunas

Santrauka

Nemunas šiame šaltinyje aprašomas kaip svarbiausia Lietuvos vakarų gynybos, karo žygių ir prekybos ašis, pagal kurią ėjo pilys, sienų ginčai ir žemaičių kovos.

Pavadinimai šaltiniuose

• Nemunas
• Nemuno upė

Kas tai

Nemunas čia yra upė, turėjusi strateginę, politinę ir ūkinę reikšmę Lietuvos santykiuose su kryžiuočių ordinu.

Geografinis ir istorinis kontekstas

Šaltinyje Nemunas pasirodo kaip vakarinės karo ribos ir prekybos kelio pagrindas. Su juo siejami Ordino puolimai, pilių statyba, Salyno susitarimai ir kovos dėl Žemaitijos sienos.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-009 Mezolito įrankių gausiai aptikta palei Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą ir Katrą, taip pat paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užnemunės durpynuose.		c-001
t-010 1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai išgriovė svarbią lietuvių pilį Kauną Nemuno ir Neries santakoje.		c-002
t-011 Kaunui kritus, tuojau sekė kiti kryžiuočių pasisekimai prie Nemuno.		c-003
t-012 Sudeginus Peštvę ir Veliuoną, Nemuno krantuose iki Kauno nebeliko lietuvių gynybos punktų.		c-004
t-013 Gynybos linija tęsėsi 4–12 mylių atstumu nuo dešiniojo Nemuno kranto.		c-005
t-014 Ordinas primygtinai savinosi visą didžiąją Sūduvos dykrą, persimetusią į Nemuno dešiniąją pusę ir nusidriekusią per visą vakarų Žemaitiją.		c-006
t-015 Ordino atstovai įrodinėjo, kad Žemaitijos sienos prasideda keturios mylios nuo Nemuno krantų.		c-007
t-016 Ordinas turėjo tuojau paimti vakarinį Sūduvos ruožą ir Žemaičių dalį į vakarus nuo Raudonės įtakos į Nemuną iki Klaipėdos.		c-008
t-017 Vytautas sunaikino vokiečių maisto atsargas nuo Nemuno iki Tamovos, aukščiau Insterburgo.		c-009
t-018 Keliautojai Nemunu vyko iš Merkinės į Kauną, o iš ten Nemunu ir Dubysa pasiekė Aukokalnį ties dabartine Betygala.		c-010
t-019 Vytautas liepė atnaujinti pilis Dubysos ir Nemuno krantuose ir atstatyti sudegintą Veliuoną.		c-011
t-020 Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės branduolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių.		c-012
t-022 Tačiau išvedus visą kariuomenę iš Lietuvos, liko neapsaugotos pilys ir staigus Ordino puolimas prie Nemuno galėjo baigtis katastrofa.		c-014
t-024 1812 m. Napoleono kariuomenė kėlėsi per Nemuną žygyje į Rusiją.		c-016
t-025 1914 m. liepą J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė Gintarinę deklaraciją apie abiejų Lietuvų prie Nemuno sujungimą.		c-017
t-026 Pradinė Mindaugo Lietuva ir jo valdomos tėviškės pilys apėmė plotą tarp Nemuno, Neries ir Merkio.		c-018
t-027 Pradinės Lietuvos vakarinė siena ėjo žemiau Merkio žiočių Nemuno vidurupiu iki Kauno.		c-019
t-028 1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai, padedami sąjungininkų, išgriovė lietuvių pilį Kauną Nemuno ir Neries santakoje.		c-020
t-029 Užtvaros linija tęsėsi 4–12 mylių nuo dešiniojo Nemuno kranto.		c-021
t-031 2-ajai divizijai buvo numatyta pozicinė gynyba ruože nuo Dimitravo ežero per Meros upę ir Augustavo kanalą iki Nemuno.		c-023
t-032 Rugsėjo 23 d. lenkų divizijos perėjo tiltą per Nemuną Druskininkuose ir žygiavo Marcinkonių link.		c-024
t-033 Galiausiai spalio 7 d. buvo nustatyta demarkacinė linija nuo Vokietijos sienos iki Juodosios Ančios ir Nemuno santakos, toliau - palei Vilniaus-Lydos geležinkelį iki Bastūnų stoties.		c-025
t-034 Vokiečių ordinas nuo Vyslos pasiekė Nemuną ir nuo 1282 m. pradėjo pulti lietuvius.		c-026
t-035 Kryžiuočiai prie Nemuno pasistatė Ragainės, Jurbarko ir kiek vėliau Skirsnemunės pilis.		c-027
t-036 Aukščiau Dubysos žiočių, Lietuvos valstybei priklausė jau abi Nemuno pusės (dabartiniame Suvalkų krašte buvo didžiulė giria, ir ten nebuvo pasistatę pilių nei kryžiuočiai nei lietuviai).		c-028
t-037 Susitikimas vyko Salyne, Nemuno saloje prie dabartinės Kulautuvos.		c-029
t-038 To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdina­ ma nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą.		c-030
t-039 Vytautas laiške Prūsijos ordinui žadėjo pagalbą statant dvi pilis išilgai Nemuno iki Strėvos žiočių.		c-031
t-040 Remiantis Dusburgu, Gedimino pilis galėjo stovėti Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje, net prie Nemuno.		c-032
t-041 Veliuona buvo įsikūrusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nuo Prūsijos sienos.		c-033
t-042 Veliuonėlė įteka į Nemuną ir iš šiaurės skalauja Pilies bei Gedimino kalnų šlaitus.		c-034
t-043 Fridbergo pilis stovėjo už 2 mylių nuo Veliuonos žemyn Nemuno tėkme.		c-035
t-044 Vilniaus vyskupas gavo dešimtą žuvį iš didžiojo kunigaikščio tvenkinių Nemune.		c-036
t-045 Didysis magistras anapus Nemuno ėmė statydinti ir stiprinti Rittersverderio pilį.		c-037
t-046 Didysis magistras slapta iš Marienburgo išplaukė Vysla ir per jūros įlanką įplaukė į Nemuną.		c-038
t-047 Varėnos, Valkininkų ir Merkinės miškai driekėsi nuo Rūdninkų link Nemuno.		c-039

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Mezolito įrankių gausiai aptikta palei Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą ir Katrą, taip pat paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užnemunės durpynuose.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Lie­ tuvoje tos medžiotojų — žvejų kultūros, kuri visada vadinama svi­ drinės kultūros vardu (Swidry — prie Vyslos Lenkijoje), židinių yra ne maža^2. Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne­ munės durpynuose. Į mezolito laikotarpio galą jau buvo pažįstamas ir pirmas prijaukintas gyvulys, būtent šuo, kuris tada vartotas ir mėsai (gy­ vos mėsos « konservavimas »)^3.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai išgriovė svarbią lietuvių pilį Kauną Nemuno ir Neries santakoje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Dešimtmečiui praslinkus, lietuviai patyrė smūgį vėl pa­ čioje Lietuvoje. Talkininkaujami svečių iš Anglijos, Vokietijos ir Italijos, ir padedami Livonijos magistro, Prūsų kryžiuočiai 1362 pavasarį atliko drąsų žygį, išgriaudami svarbią lietuvių Nemuno ir Neries santakos pilį — Kauną. Neišaiškinamu būdu Kęstutis su (^10) SRP, II, 72, 505-507 p. (^11) A. Kučinskas : Kęstutis, **1938, 59-61 p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Kaunui kritus, tuojau sekė kiti kryžiuočių pasisekimai prie Nemuno.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kaunui kritus, tuojau sekė kiti kryžiuočių pasisekimai prie Nemuno. Lietuvai atėjo pačios sunkiausios dienos, kokių ji iki tol nebuvo patyrusi. Vienas po kito sekė nauji ordino smūgiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Sudeginus Peštvę ir Veliuoną, Nemuno krantuose iki Kauno nebeliko lietuvių gynybos punktų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Grįždami jie sudegino dar dvi svarbias lietuvių pilis — Peštvę ir Veliuoną, kurios ilgai buvo rodžiusios tvirtą atsparumą. Tuo būdu Nemuno krantuose iki Kauno nebeliko jokio lietuvių gynimosi punkto. Apie Peštvės įgulą yra užrašyta, jog ji, apgulusiems kryžiuočiams pasižadėjusi krikštytis, po derybų nakčia išbėgiojusi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Gynybos linija tęsėsi 4–12 mylių atstumu nuo dešiniojo Nemuno kranto.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tokia gynimosi linija su mažais protarpiais ėjo nuo Rietavo miškų. Ji tęsėsi 4-12 mylių (1 mylia = 7,4 km) atstu nuo Nemuno dešiniojo kranto. Tiksliai nustatyti tos užtvaros liniją, lygiai kaip ir jos sukirtimo laiką, nėra galima.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Ordinas primygtinai savinosi visą didžiąją Sūduvos dykrą, persimetusią į Nemuno dešiniąją pusę ir nusidriekusią per visą vakarų Žemaitiją.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tad jie stengėsi dešiniajame Nemuno žemupio krante (nuo Nevėžio) sau pasilaikyti plačią girios juostą. Ordinas primygtinai savinosi visą didžiąją Sūduvos dykrą, persimetusią į Nemuno dešiniąją pusę ir nusidriekusią per visą vakarų Žemaitiją. Tuoj po Torno taikos Vytautas ėmė reikalauti, kad į Žemaitijos ribas butų pripažintos dešiniojo Nemuno kranto girios su ordino pilimis žemupyje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Ordino atstovai įrodinėjo, kad Žemaitijos sienos prasideda keturios mylios nuo Nemuno krantų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ordino įgaliotiniai, vadovaujami maršalo M. Küchmeisterio, labiausiai stengėsi susiaurinti laikinai atiduodamų Žemaičių plotą. Jie vis įrodinėjo, kas Žemaitijos sienos teprasidedančios keturios mylios nuo Nemuno krantų. Vytautas negalėjęs statytis Veliuonos pilies, nes abu Nemuno krantai nuo seno priklausą ordinui.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Ordinas turėjo tuojau paimti vakarinį Sūduvos ruožą ir Žemaičių dalį į vakarus nuo Raudonės įtakos į Nemuną iki Klaipėdos.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ordinas turėjo tuojau paimti vakarinį Sūduvos ruožą ir Žemaičių dalį — į vakarus nuo Raudonės įtakos į Nemuną iki Klaipėdos^12. Visa kita Žemaičių ir Sūduvos dalis iki Nemuno turėjo atitekti ordinui po pusbrolių mirties. Zigmantas nepripažino nė Lenkijos teisių į ginčijamą Kulmą ir Pamarį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Vytautas sunaikino vokiečių maisto atsargas nuo Nemuno iki Tamovos, aukščiau Insterburgo.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pavestą uždavinį Vy­ tautas labai puikiai atliko, sunaikindamas visą vokiečių maisto atsargą nuo Nemuno iki Tamovos (aukščiau Insterburgo). Kry­ žiuočiai, kaip rašo kronikininkas Vygandas Marburgietis, šešias dienas turėjo išbūti nematę duonos, o arkliai — pašaro^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Keliautojai Nemunu vyko iš Merkinės į Kauną, o iš ten Nemunu ir Dubysa pasiekė Aukokalnį ties dabartine Betygala.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni­ gijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Vytautas liepė atnaujinti pilis Dubysos ir Nemuno krantuose ir atstatyti sudegintą Veliuoną.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas, norėdamas geriau juose įsigalėti ir atstatyti Ordino nualintą kraštą, liepė atnaujin­ ti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis ir atstatyti sudegintą Ve­ liuoną, kuri vėliau buvo mėgiamiausia Vytauto ir Ordino pa­ sitarimų vieta po Kauno arba Trakų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės branduolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės bran- duolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių. Taigi Lietaukos upelis, dešinysis Neries intakas, tekėjo Lietuvos žemės link, ir nebūtinai pačioje Lietuvoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Tačiau išvedus visą kariuomenę iš Lietuvos, liko neapsaugotos pilys ir staigus Ordino puolimas prie Nemuno galėjo baigtis katastrofa.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau išvedus visą kariuomenę iš Lietuvos, liko neapsaugotos pilys ir staigus Ordino puolimas prie Nemuno galėjo baig- tis katastrofa. Vytautas apgavo Ordino vadus – davė žemaičiams įsaky- mą nuolat puldinėti jo pilis, taip dangstant jungtinės Lenkijos ir Lietu- vos kariuomenės puolimo kryptį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: 1812 m. Napoleono kariuomenė kėlėsi per Nemuną žygyje į Rusiją.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Napoleono kariuomenės kėlimasis per Nemuną žygyje į Rusiją 1812 m. Dail. Jean-Baptiste Madou, 1827 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: 1914 m. liepą J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė Gintarinę deklaraciją apie abiejų Lietuvų prie Nemuno sujungimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kai 1914 m. liepą Vilniuje J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas sura- šė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelb- ta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų Prūsiją), kad tokia Lie- tuva norėtų gauti autonomiją Rusijos tautų šeimoje), rusai nutylėjo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Pradinė Mindaugo Lietuva ir jo valdomos tėviškės pilys apėmė plotą tarp Nemuno, Neries ir Merkio.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Yra paaiškėję, kad pradinė Mindaugo « Lietuva » ir jo valdomos tėviškės pilys tebus apėmusios plotą tarp Nemuno, Neries ir Merkio, t.y. pietvakarių Aukštaičių sritį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Pradinės Lietuvos vakarinė siena ėjo žemiau Merkio žiočių Nemuno vidurupiu iki Kauno.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

**

162 ii skyrius: valstybės iškilimas

Pradžioje Lietuva tėra buvusi tik dalis Aukštaičių žemės, kurios va­ karinė siena bus ėjusi žemiau Merkio žiočių, paties Nemuno viduru­ piu iki pat Kauno. Kaip šiaurinę ribą, už kurios toliau driekėsi Del­ tuvos žemė, sudarė Neris, taip pietuose toji senoji Lietuva baigėsi dešiniajame Merkio krante.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: 1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai, padedami sąjungininkų, išgriovė lietuvių pilį Kauną Nemuno ir Neries santakoje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Talkininkaujami svečių iš Anglijos, Vokietijos ir Italijos, ir padedami Livonijos magistro, Prūsų kryžiuočiai 1362 pavasarį atliko drąsų žygį, išgriaudami svarbią lietuvių Nemuno ir Neries santakos pilį — Kauną. Neišaiškinamu būdu Kęstutis su (^10) **SRP, II, 72, 505-507 p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Užtvaros linija tęsėsi 4–12 mylių nuo dešiniojo Nemuno kranto.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ji tęsėsi 4-12 mylių (1 mylia = 7,4 km) atstu nuo Nemuno dešiniojo kranto. Tiksliai nustatyti tos užtvaros liniją, lygiai kaip ir jos sukirtimo laiką, nėra galima.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Ordino atstovai įrodinėjo, kad Žemaitijos sienos prasideda keturios mylios nuo Nemuno krantų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jie vis įrodinėjo, kas Žemaitijos sienos teprasidedančios keturios mylios nuo Nemuno krantų. Vytautas negalėjęs statytis Veliuonos pilies, nes abu Nemuno krantai nuo seno priklausą ordinui.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: 2-ajai divizijai buvo numatyta pozicinė gynyba ruože nuo Dimitravo ežero per Meros upę ir Augustavo kanalą iki Nemuno.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

, 2-ajai divizijai: Dimitravo ež.-Meros upė- Augustavo kanalas-Nemunas. Buvo

numatyta pozicinė gynyba visu frontu, be manevravimo galimybės, nepalie- kant didesnio rezervo, didesnio lenkų puolimo nesitikėta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Rugsėjo 23 d. lenkų divizijos perėjo tiltą per Nemuną Druskininkuose ir žygiavo Marcinkonių link.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Rugsėjo 23 d. lenkų divizijos perėjo tiltą per Nemuną Druskininkuose ir žygiavo Marcinkonių link. Rugsėjo 28 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Galiausiai spalio 7 d. buvo nustatyta demarkacinė linija nuo Vokietijos sienos iki Juodosios Ančios ir Nemuno santakos, toliau - palei Vilniaus-Lydos geležinkelį iki Bastūnų stoties.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Galiausiai spalio 7 d. buvo nusta- tyta demarkacinė linija nuo Vokietijos sienos iki Juodosios Ančios ir Nemuno santakos, toliau - palei Vilniaus-Lydos geležinkelį iki Bastūnų stoties.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Vokiečių ordinas nuo Vyslos pasiekė Nemuną ir nuo 1282 m. pradėjo pulti lietuvius.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kaip tik šituo metu vokiečių ordinas nuo Vyslos jau buvo priėjęs iki Nemuno ir nuo 1282 m. pradėjo pulti lietuvius (anksčiau Lietuvą puldavo tik livoniškė jo šaka).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Kryžiuočiai prie Nemuno pasistatė Ragainės, Jurbarko ir kiek vėliau Skirsnemunės pilis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kryžiuočiai, atslinkę prie Nemuno, tuojau pasistatė Ragainės, Jurbarko, o kiek vėliau ir Skirsnemunės

pilis (šią pastarąją netrukus turėjo vėl sugriauti, nes sunku buvo ją atlaikyti).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Aukščiau Dubysos žiočių, Lietuvos valstybei priklausė jau abi Nemuno pusės (dabartiniame Suvalkų krašte buvo didžiulė giria, ir ten nebuvo pasistatę pilių nei kryžiuočiai nei lietuviai).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Aukščiau Dubysos žiočių, Lietuvos valstybei priklausė jau abi Nemuno pusės (dabartiniame Suvalkų krašte buvo didžiulė giria, ir ten nebuvo pasistatę pilių nei kryžiuočiai nei lietuviai).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Susitikimas vyko Salyne, Nemuno saloje prie dabartinės Kulautuvos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Susitikimas buvo Salyne (sala Nemune, buvusi apie dabartinę Kulautuvą). Nuo pasirašymo vie- tos ir sutartis vadinama Salyno sutartim.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdina­ ma nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

To meto Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose buvo spausdina­ ma nemažai straipsnių apie socialinę-ekonominę padėtį į rytus nuo Nemuno upės, apie kultūrinį gyvenimą. M.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: Vytautas laiške Prūsijos ordinui žadėjo pagalbą statant dvi pilis išilgai Nemuno iki Strėvos žiočių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vy­ tautas viename laiške, tais metais da­ tuotame, kuriame žada Prūsijos ordinui pagalbą statant dvi pilis, sa­ ko, kad bus padaryta šitaip: „Išilgai Nemuno, iki pat tos vietos, kur Strė­ va į jį įteka, ir išilgai Nerige, iki pat ten, kur Šventoji su ja susijungia/’ Cfr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: Remiantis Dusburgu, Gedimino pilis galėjo stovėti Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje, net prie Nemuno.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Iš to, kas Dusburgo sakoma, peršasi išvados: pirma, kad ta Gedimino pilis, kiek galima susivokti, buvo Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje, dėl šito ir su Strijkovskiu sutariama; antra, kad galėjo net prie Nemuno stovėti; pagaliau, kad Cast­ rum Gedemini jau 1304 metais buvo, o Vilniaus pilis tik 1322 metais pastatyta. Jeigu mes net tarsime, kad ta pilis Vilniuje gerokai anksčiau pastatyta, tai Dusburgas, Gedimino amžininkas būdamas, 1324 metais nevadintų jos Castrum Ge­ demini, juk pats Gediminas, arba rygiečiai, dar prieš metus viešuose laiškuose ir dokumentuose aiškiai ją vadina Vil­ niaus ir sutartis tuo vardu vadinamame mieste pasirašo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: Veliuona buvo įsikūrusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nuo Prūsijos sienos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

100

Puslapis 117

III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kry­ žiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino ko­ vų su Ordinu šioje vietovėje, nusidriekusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nutolusi nuo dabartinės Prūsijos sienos. Šiandieninė Veliuona - tai miestelis, kuriame, kartu su kai­ mu prie jo, yra apie 160 namų ir dvaras.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: Veliuonėlė įteka į Nemuną ir iš šiaurės skalauja Pilies bei Gedimino kalnų šlaitus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mažas upeliu­ kas, Veliuonėlė, įteka į Nemuną, iš šiaurės skalaudama Pi­ lies ir Gedimino kalno šlaitus. Tokie kalnų pavadinimai, pirmtakų duoti, iki šiol išlikę, iš senovės laikų perimta tra­ dicija; ir tas pilkapis, kaip žinia, kapavietė, tad labai tikėti­ na, jog tai yra netoli nuo Veliuonos, prie Bajerburgo pilies, žuvusio Gedimino kapas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: Fridbergo pilis stovėjo už 2 mylių nuo Veliuonos žemyn Nemuno tėkme.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kita kryžiuočių pilis, vadinta Fridbergu (taikos kalnas), pastatyta tuo pat metu, stovi už 2 mylių nuo Veliuonos že­ myn Nemuno tėkme ir dabar vadinama tiesiog pilimi**. Se­ niau ji priklausė Eperješams, vėliau - Gelgaudams; kadangi išvengė gaisrų, kurių Bajerburgas buvo du kartus patyręs, geriau išsilaikiusi ir atrodo taip, kaip ir prie kryžiuočių, tik nutinkuota.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: Vilniaus vyskupas gavo dešimtą žuvį iš didžiojo kunigaikščio tvenkinių Nemune.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tuo pačiu aktu Vilniaus vyskupas savo stalui gavo dešimtą žuvį, kad ir ko­ kios būtų rūšies, iš didžiojo kuni­ gaikščio tvenkinių Nemune. 13 Šv.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-037

Santrauka: Didysis magistras anapus Nemuno ėmė statydinti ir stiprinti Rittersverderio pilį.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Didysis magistras, vis dar laikydamasis ankstesnių ketinimų atimti Vilnių iš Vytauto, tais pačiais metais, vasarą, per Šv. Jokūbą, vėl išsiruošė ana­ pus Nemuno ir, dar nesulaukęs savo raitelių, ėmėsi staty­ dinti ir stiprinti Rittersverderio pilį52. Tačiau netruko užklupti juos Vytautas su lietuviais bei lenkais ir kreipėsi į magistrą, kad mestų darbus ir pasišalintų iš krašto.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: Didysis magistras slapta iš Marienburgo išplaukė Vysla ir per jūros įlanką įplaukė į Nemuną.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

52 Tas žygis buvo paskubomis ir slap­ ta suruoštas, ir todėl didysis magist­ ras tuokart mažai teturėjo svetimša­ lių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai bendrais bruožais ir ne taip išsamiai apie šitai pasakoja.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-039

Santrauka: Varėnos, Valkininkų ir Merkinės miškai driekėsi nuo Rūdninkų link Nemuno.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pagaliau šie miškai, kaip ir tie, kur per keliolika mylių nusidriekę nuo Rūdninkų link Nemuno: Varėnos, Valkininkų, Merkinės ir kiti, - priklauso amžinosioms girioms, siekiančioms pačią žmonių atsiradimo žemės rutulyje pradžią. Pati vietovė, su­ pama pelkių ir raistų, netinkama gyventi, lėmė tai, kad žmo­ gaus ranka jos niekada nelietė iki pat mūsų laikų, kai, suma­ žėjus miškų, mediena tapo pagrindinis vidaus ir užsienio prekybos objektas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai