Nemunas šiame šaltinyje aprašomas kaip svarbiausia Lietuvos vakarų gynybos, karo žygių ir prekybos ašis, pagal kurią ėjo pilys, sienų ginčai ir žemaičių kovos.
Į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos\nžemupyje, gyveno skalviai, lamatiečiai, dar toliau į šiaurę, Klaipėdos apylinkėse (dab.\nLietuvos TSR šiaurės vakarų kampas), prasidėjo kuršių gyvenama teritorija (LAA, t. 3,\np. 18, žemėl. Nr. 9; plg. Pakarklis P. Klaipėdos srities gyventojų tautybė..., p. 173; SŽM,\nžemėl.). Ilgą laiką ir Kuršių marios iki Klaipėdos laikytos Nemuno tąsa.
Dešimtmečiui praslinkus, lietuviai patyrė smūgį vėl pa\nčioje Lietuvoje. Talkininkaujami svečių iš Anglijos, Vokietijos ir\nItalijos, ir padedami Livonijos magistro, Prūsų kryžiuočiai 1362\npavasarį atliko drąsų žygį, išgriaudami svarbią lietuvių Nemuno\nir Neries santakos pilį — Kauną. Neišaiškinamu būdu Kęstutis su\n(^10) **SRP, II, 72, 505-507 p.
Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni\ngijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir\nja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios\nvietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
Čia Vytautas pakartoja ankstesnių Lie- tuvos valdovų nuostatą plėsti valstybę visoje baltų erdvėje. Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę. Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija.
Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ (Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba (Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia), Bárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2. Tyrimai parodė, kad jos autorius (visų pirma politine prasme) Prūsijos, prūsų vardu vadino visą Kryžiuočių ordino jau užkariautą, į Ordino valstybę patekusį plotą nuo Vyslos iki Nemuno. Pavyslyje, ypač Kulmo bei Lubavo srityse, gyventojai buvo mišrūs (lenkai ir prūsai), nors Ordino agresijos pradžioje anksčiau kurį laiką lenkams priklausiusią Kulmo sritį valdė prūsai, turėję ten savo pilių (III,7).
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)