Salynas

Santrauka

Susitikimas buvo Salyne (sala Nemune, buvusi apie dabartinę Kulautuvą). Nuo pasirašymo vietos ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Nemuno saloje, vadinamoje Salynu, Vytautas susitiko su ordino maršalka derėtis dėl išpirkimo ordino belaisvių, paimtų Tanenbergo mūšyje.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Salyno saloje Nemune įvyko iškilmingas sutarties ratifikavimas.		c-001
t-002 1398 m. spalio 12 d. Salyne įvyko Vytauto ir kryžiuočių magistro suvažiavimas.		c-002
t-003 Salyne Vytauto bajorai paskelbė jį Lietuvos ir Rusijos žemių karaliumi.		c-003
t-004 1398 m. Salyno sutartimi Vytautas užleido Ordinui visą Žemaitiją iki Nevėžio.		c-004
t-005 Nuo pasirašymo vietos ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Ja Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo palikta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės.		c-005
t-006 Salynas, vokiškai vadintas Sallinwerder, turėjo būti viena iš Nemuno salų tarp Nevėžio žiočių ir Kulautuvos.		c-006
t-007 12 d. Salyne Vytauto ir kryžiuočių ma­ gistro suvažiavimas^1 ).		c-007
t-008 Tų pačių metų pabaigoj Salyne Vytautą jo bajorai paskelbė Lietuvos ir Rusijos žemių karalium. Po dvylikos metų šis klausimas vėl iš­ kyla aikštėn ir, būtent tuo metu, kai Vytautas lankėsi Kėzmar­ ke, pas karalių Zigmantą.		c-008

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Salyno saloje Nemune įvyko iškilmingas sutarties ratifikavimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Iškilmingas tos sutarties ratifikavimas (patvir­ tinimas) įvyko tų pačių metų spalių 12 d. Salyno saloj (Ne­ mune). Dalyvavo Prūsų ir Livonijos Ordinų magistrai, Var­ mijos ir Sambijos vyskupai ir daug komtūrų. Iš lietuvių pusės dalyvavo Vytautas su žmona Ona, daugybė kunigaikščių, bajo­ rų ir palydovų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1398 m. spalio 12 d. Salyne įvyko Vytauto ir kryžiuočių magistro suvažiavimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Momentas buvo labai sumaniai pa­ sirinktas: dabar kaip tik Vytautui buvo labai reikalinga parama prieš Lenkijos pretenzijas, pareikštas karalienės Jadvygos laiš­ ke ir totorius. Tuo tikslu, t. y. gauti iš Ordino pagalbos ir įvyk­ sta 1398 m. spalių mėn. 12 d. Salyne Vytauto ir kryžiuočių ma­ gistro suvažiavimas^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Salyne Vytauto bajorai paskelbė jį Lietuvos ir Rusijos žemių karaliumi.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytau­ tas su Jogaila tuo reikalu rūpinosi Romos kurijoj. Tų pačių metų pabaigoj Salyne Vytautą jo bajorai paskelbė Lietuvos ir Rusijos žemių karalium. Po dvylikos metų šis klausimas vėl iš­ kyla aikštėn ir, būtent tuo metu, kai Vytautas lankėsi Kėzmar­ ke, pas karalių Zigmantą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: 1398 m. Salyno sutartimi Vytautas užleido Ordinui visą Žemaitiją iki Nevėžio.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1398 mt. Salyno sutartimi jis pats užleido Ordinui visą Žemai­ tiją, net iki Nevėžio^5 ). O 1400 met. net ginklu padėjo Ordinui suvaldyti ją^6 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Nuo pasirašymo vietos ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Ja Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo palikta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Nuo pasirašymo vie- tos ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Ja Vytautas sutiko už- leisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo pa- likta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės krantas).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Salynas, vokiškai vadintas Sallinwerder, turėjo būti viena iš Nemuno salų tarp Nevėžio žiočių ir Kulautuvos.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

** (^5) « Salynas » (vok. « Sallinwerder ») turėjo būti viena iš Nemuno salų tarp Nevėžio žiočių ir Kulautuvos. Plg. SRP, III, 223-224 p.; Z. Ivinskis : Salyno taika, **LE, t. 26, 351-353 p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: 12 d. Salyne Vytauto ir kryžiuočių ma­ gistro suvažiavimas^1 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo tikslu, t. y. gauti iš Ordino pagalbos ir įvyk­ sta 1398 m. spalių mėn. 12 d. Salyne Vytauto ir kryžiuočių ma­ gistro suvažiavimas^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Tų pačių metų pabaigoj Salyne Vytautą jo bajorai paskelbė Lietuvos ir Rusijos žemių karalium. Po dvylikos metų šis klausimas vėl iš­ kyla aikštėn ir, būtent tuo metu, kai Vytautas lankėsi Kėzmar­ ke, pas karalių Zigmantą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tų pačių metų pabaigoj Salyne Vytautą jo bajorai paskelbė Lietuvos ir Rusijos žemių karalium. Po dvylikos metų šis klausimas vėl iš­ kyla aikštėn ir, būtent tuo metu, kai Vytautas lankėsi Kėzmar­ ke, pas karalių Zigmantą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai