Santrauka
Tačiau Vilniaus praradimas susilpnino lietuvių pažadus, o svarstant 1922 m. konstituciją partijos pritarė tautinių mažumų kultūrinei autonomijai, suteikė mažumoms lygias teises, tačiau privilegijų neteikė, kad. Apskritai tautinės mažumos, tarp jų rusai ir vokiečiai, galėjusios laisvai puoselėti savo kalbą ir kultūrą, nesijautė lygiateisės su lietuviais, gaudamos tik lietuvių padėjėjų vaidmenį, atsitrenkdamos į nematomus barjerus, kai siekė valstybinės tarnybos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Svarstant 1922 m. konstituciją, partijos pritarė tautinių mažumų kultūrinei autonomijai ir lygioms teisėms, bet privilegijų nesuteikė. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Svarstant 1922 m. konstituciją, partijos pritarė tautinių mažumų kultūrinei autonomijai ir lygioms teisėms, bet privilegijų nesuteikė.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tačiau Vilniaus praradimas susilpnino lietuvių pažadus, o svarstant 1922 m. konstituciją partijos pritarė tautinių mažumų kultūrinei auto- nomijai, suteikė mažumoms lygias teises, tačiau privilegijų neteikė, kad
L I E T U V O S I S T O R I J A 168 nesusidarytų valstybė valstybėje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |